Timutes's minds

Dar kol mano draugė nesilaukė jau siunčiau pasakų knygas adresuotas būsimam krikštovaikui. O vieną saulėtą vasaros dieną sužinojau, kad mano draugė laukiasi ir na ir gimė gražiausia mergytė Elzytė. Jos krikštynos buvo šią vasarą, liepos 7 d. Kaip ruošėmės ir ką darėme? Dar prieš pradedant viską galvoti pradėjau kolekcionuoti idėjas krikštynoms: http://loveit.lt/album/1287/krikstynoms-ideas

Ką veikėme?

Krikštynos vyko 16 val. gražioje baltoje Pakruojo bažnyčioje. Po bažnyčios vyko fotosesija Pakruojo dvaro aplinkoje, kol vieni fotografavosi, kiti vaikštinėjo, o vaikai šokinėjo pripučiamoje pilyje, kurią Elzės tėveliai išnuomojo. Puiki pramoga ir vaikams nepabodo laukti.  Na, o po to prasidėjo visas veiksmas. Krikštotėtis perskaitė krikštoliudijimą, pasveikinome Elzę mes, na o tada visi kiti. Tuomet visi žmonės pavakarieniavo. Eiliškumo nebeprisimenu ką ir kaip veikėme, bet štai pagrindiniai akcentai kas vyko:

  • Visi gavo lapelius ant kurių buvo parašyta: aš prisižadu Elzytei… Taigi paprašėme visų atsistoti ir prisistatyti – vardas ir kas jis yra Elzei, pvz. Sveiki, aš Simona, Elzės krikštomama ir pasižadu Elzei….. (perskaitai lapelį);
  • Tada visiems svečiams išdalinome atvirukus, kuriuos dizaineris sumaketavo. Atviruko viena pusė – Elzės šeimos foto ir kitos mielos nuotraukėlės, o vidinė – palikta vietos tekstui, kad asmuo įrašytų savo tekstą. Esmė šio atviruko, kad pačią laimingiausią dieną jie parašytų Elzei, kad labai yra laimingi ir kodėl ir išsiųstų šį atviruką Elzei į namus.

  • Tada uždaviau klausimus atsakymus apie Elzę. Elzės mamytė padėjo atsakyti dar gerą mėnesį prieš krikštynas. Klausimų pvz.
  1. Koks Elzės tėvų ūgis kartu sudėjus?
  2. Kokie Elzės močiučių vardai?
  3. Kodėl Elzė tokia ypatinga abiems giminėms?
  4. Koks Elzės mėgstamiausias maistas?
  5. Koks Elzes pirmas žodis?
  6. Koks Elzės zodiako ženklas?
  7. Koks Elzes mėgstamiausias daiktas?
  8. Kas yra Elzes geriausias draugas?
  9. Koks Elzės adresas?
  10. Kur Elzė praleido pirmasias atostogas?
  11. Ką Elzės tėtis tikisi, kad Elze mėgs veikti kartu juo?
  12. Kokį mamos ir tečio žodį labiausiai mėgsta Elzytė?
  13. Kokia daina Elzės šiuo metu yra mylimiausia?
  • Prieš krikštynas padovanojome laimingai šeimai fotosesiją Giedriaus Bubliausko. Kodėl rinkomės šį fotografą? Nes jis labai gražiai fotografuoja šeimas. Nenusivylėme ir išvydome puikų video su nuotraukomis, kuriose matėme daug meilės, bučinių, šilumos ir artumo. Taip taip buvo ir daug Elzės foto, kur jos nuostabios ir mielos grimasos. Bet kaip gi be to? Juk ji maža nuostabi mergaitė, kuri apsiavusi mamos basutes laksto po namus. Per krikštynas parodėme video iš nuotraukų su nuostabia daina. Močiučių akyse žibėjo ašarėlės. Ačiū Giedriui.

  • Buvo keturi stalai, jie tapo komandomis. Gavo lapus ant kurių buvo įvairūs penki žodžiai ir kiekviena komanda turėjo parašyti pasaką, eilėraštį, dainą ar kt. su tais žodžiais kaip palinkėjimą Elzei.
  • Vyko ir aukcionas. Jo prizas buvo lėkštė ant kurios buvo parašyta, kad laimite skanią vakarienę su Elze jos 18 gimtadienio proga. 

Krikšto tėvelių simbolinės dovanos 

Nupirkome dailią baltą suknutę iš Zara parduotuvės su baltu kaspinuku, kažkiek priminė Chanel. Su Elzytės mama esam išprotėję šopoholikės, todėl spiegėm kai radom šią suknelę. Papuošalą ant galvos sukūrė labai miela asmenybė, kuri gamina tobulus papuošalus nuotakoms ir ne tik  – Dovilė Dagė. Ačiū jai ir už žvakės sijonėlį. Patikėkite, geriau jau daryti autentiškas puošmenas, nes tokios, kokios yra prakyboje – BAISIOS.  Na, o ilgai ieškojau palerinos, krikšto rūbelio – o el. Parduotuvėse, ebay ir tikrose parduotuvėse – visos baisios. Gal aš per išranki, bet … Apsidžiaugiau kai radau Akropolyje paprastą apsiaustėlį, nukarpiau visas gėles ir papuošalus ir štai gavome paprastą gražią paleriną.  Elzė atrodė puikiai.

Prisiskaičiau super mamų ir kt. ir tikrai džiaugiuosi, kad nepasinaudojau patarimais ką ten rašo J Tie visi laikraštukai ir saldainiai bei kitos nesąmonės – banalu.  Ai beje, pasimoviau, nes visur rašė, kad reikia simbolinio kryželio ar angelėlio, kurį reikia šventinti bažnyčioje – na nieko mums nereikėjo. Ilgai galvojome ką dovanoti, kad būtų prasminga ir ilgaamžiška. Todėl nupirkome deimantą, kurį galės saugoti tėveliai ir padovanoti kai Elzė tuoksis. Deimantas puikiai tiks į jos žiedą arba kitus papuošalus. Ilgai ieškojau linksmos ir gražios idėjos, ko dar niekur nebūčiau mačiusi per krikšynas (na matyt nemačiau, nes man jos buvo antrosios) todėl pagaminau Pampers Nr5 tortą, kurio viršūne tapo dailus meškiukas. Tortą supakavome ir surišome rožiniais kaspinais. Patikėkite pats procesas labai patiko.

Norėjosi kažko ypatingo ir Elzės tėveliams. Taigi mamai įteikėme drobę, kurios maketą padarė dizaineris. Drobeje buvo Elzės foto ir jos mamos rašytų laiškų nuotrūpos kol ji dar laukėsi savo angeliuko.

Elzės tėtis gavo dovanų rožę ir pasižadėjo ją pasodinti senelių kieme, kad ji jiems primintų anūkę. Kol Elzės mamai teikėme dovaną skaičiau pasaką apie angelą, štai čia pasaka:

PASAKA teikiant dovaną Elzės mamai:

Matau kad jūs nė vienas tiksliai taip ir nežinot, tad paseksiu vieną pasakėlę, iš kur atsirado šios šventės kaltininkė – Elzytė: Danguje gyveno vaikutis ir ruošėsi netrukus gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo: – Man sako, kad tu rytoj ketini mane nusiųsti į žemę, bet kaip aš ten gyvensiu būdamas toks mažytis ir bejėgis? – Iš daugelio angelų aš išrinkau vieną tau. Jis lauks tavęs ir tavimi rūpinsis – atsakė Dievas. – Bet juk čia, danguje, man nieko netrūksta, bet tos dainos ir šypsenos… man jų reikia, kad būčiau laimingas.. – Tavo angelas tau dainuos ir šypsosis kiekvieną dieną. Tu jausi jo meilę ir būsi laimingas. -Bet – neatlyžo mažasis – kaip aš suprasiu, kai su manim kalbės, juk aš nemoku žmonių kalbos? – Tai paprasta, tavo angelas kalbės tau pačius gražiausius ir šilčiausiu žodžius, kokių tu dar nesi girdėjęs, ir su didžiule kantrybe bei rūpesčiu jis mokys tave kalbėt. Vaikutis pakelė į Dievą akis: – O ką aš darysiu, kai norėsiu pasikalbėti su tavimi? Dievulis nusišypsojo: – Tavo angelas suglaus tavo delniukus ir mokys tave maldų. – O aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių, kas mane apsaugos ir gins? Dievas apkabino vaikutį: – Tavo angelas tave gins, net jeigu grės pats didžiausias pavojus. Ir staiga mažutis nusiminė: – Bet aš visą laiką būsiu nelaimingas, nes daugiau tavęs nebepamatysiu… Dievas pakėlė vaikutį ir tarė: – Tavo angeliukas visą laiką kalbėsis su tavimi apie mane ir mokys kelio, kad galėtum pas mane sugrįžti. Netgi jei aš visą laiką busiu šalia tavęs. Šiuo metu buvo taip gera ir ramu danguje, bet žemėje jau girdėjosi balsai, ir vaikutis paskubomis švelniai paklausė: – Dievuliau, jeigu jau man reikia tave palikti, prašau pasakyk man kuo mano angelas vardu! – Tavo angelo vardas nėra svarbus, tu jį tiesiog vadink mamyte…

O kai Elzės tėčiui teikėme dovaną sakėme šiuos žodžius:

 Jei aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką…
Pirmiau aš “pastatyčiau” jo savigarbą, o namą vėliau.
Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.
Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.
Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis…
Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.
Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.
Nevaidinčiau rimto, o rimtai žaisčiau.
Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.
Vaiką dažniau paimčiau ant rankų ir mažiau tampyčiau.
Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.
Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.
Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.

Taip pat pagerbėme ir senelius. Abiems močiutėms įteikėme po lininę prijuostę, o seneliams po pasakų knygą, kad skaitytų Elzei pasakas. Asmeniškai Elzei, ko ji maža, žaisliukų galime padovanoti bet kada, todėl įteikėme ilgalaikes dovanas. Be to, dieną prieš krikštynas parašiau jai laišką nuo mūsų su krikštotėveliu. Laišką ir Elzės sapnus saugoti patikėjome meškiui. Laišką rašydama pati verkiau daug kartų ir buvo suknu įsivaizduoti, kad tokia mažutė mergytė bus pilnametė ir skaitys tą laišką. Rašydama tą laišką supratau, kiek pati turėsiu atsakingai būti su šia mergyte jos gyvenime ir net šiurpas ėjo. Bet prieš Dievą ir jos senelius bei tėvelius bei kitus artimuosius priimiau šią atsakomybę ir jos laikysiuosi. Mano krikštotėvai su manimi nebendrauja nuo pilnametystės, o mano noras, kad mes liktume kartu visad ir nesvarbu kiek jai metų bus, noriu, kad ji žinotų, kad turi antrus namus ir žmogų, kuris gali jai padėti bet kokiais klausimais. Brrr šiurpas eina vėl.

Mamos darbščiosios rankelės

Krikštynos vyko Pakruojo dvaro vandens malūne. Labai daili erdvė, kurioje stovėjo keturi apvalūs staliukai. Kiekvienas staliukas turėjo savo svečius ant kurių buvo dailios kortelės su paukštukais. Beje, mielus perskinius kvietimus visi svečiai gavo į namus. (foto) Elzės mama sukūrė labai gražias dekoracijas. Pati savo rankomis gamino dekoracijas baltas, persikines. Elzės tėtis kabino baltus gaubtus, kurie puikiai sumažino erdvę. Ant kiekvieno staliuko buvo labai dailios mažos puokštelės ir daug baltų bei rožinių balionių. Viskas atrodė išties šventiškai. Balionus 24 val. Paleidome pririšę šaltąsias ugneles. Atrodė išties smagiai, o ir reikšmės suteikėme, nes kiekvienas turėjo sugalvoti Elzei po linkėjimą ir paleisti jį į orą su viltimi, kad išsipildys.

Ir pabaigai…

Krikštynos buvo karštą vasaros dieną, mergaitė pavargo. Bet tapo krikščione ir jos švente pasidžiaugė daugelis. Dalinuosi šia info, nes manau, kad pats metas apsieiti be diplomų ir laikraštukų… Jau kiti laikai, kitokie svečiai ir pačios šventės kitokios. Apsieikime be banalybių. Geriau jau gražiai ir iš širdies elkimės.

O štai čia laiminga Elzės šeima

Krikštynų nuotraukos Julius Kalinskas

Prieš kelias savaites į darbinį elektroninį paštą atskriejo laiškas su klausimu, ar vis dar turime knygą pagal kurią sukurtas filmas – Allison Pearson romanas “Ir kaip ji viską suspėja”, kuris jau greitai bus rodomas Lietuvos kino teatruose. Paskaičiau kolegėms garsiai šį laišką, o jos suskubo pasakoti kas tai per knyga ir kaip senai mes ją leidom ir kokia ji nuostabi. Pradėjau domėtis pirmiausia filmu (atleiskit, man visi knygų sergėtojai). Sužinojusi, kad jame vaidina lietuvaičių mylima Sara Jessica Parker, kuri OMG yra ir mano mylima aktorė savo tyrimą išplėtojau ir užsikabinau. Taigi, pirmiausia,visoms, kurios užaugo su Cosmopolitan ir The sex and the city ši knyga ir filmas tikrai patiks. Taigi, mielosios, išskirtinai jums dalinuosi traileriu:

P.S. Oficiali premjera Lietuvoje rugsėjo 16 dieną.

Filmas kvies pasižiūrėti gyvenimo istoriją,  kuri tarsi tavo tik didžiajame ekrane

Keitė Redi (akt. Sarah Jessica Parker) – šių laikų moters idealas. Ji spėja visur. Du vaikai, atsakingas darbas, vyras, draugės, „shoppingas“, turiningas laisvalaikis. Žodžiu, auksas, ne moteris. Bet… Visi turi savo ribas. Ir Keitė ne išimtis. Gyvenimas komplikuojasi, kai vyras Ričardas (akt. Greg Kinnear) netenka darbo ir Keitė tampa vienintele šeimos maitintoja, Keitės bendradarbė Momo (akt. Olivia Munn), chroniškai nekenčianti vaikų, ima rodyti savo kaprizus, o nauja darbo užduotis suveda Keitę su Džeku Abelhameriu (akt. Pierce Brosnan) – vyru, kuriam neatsispirtų nė viena moteris. Na, PRAKTIŠKAI nė viena moteris… Keitei iškyla rimtų problemų. O svarbiausia – visame tame sąmišyje lyg ir užmirštamas pagrindinis žmogus – ji pati. Kaip atstatyti vidinį ir išorinį balansą ir išsaugoti brangiausias vertybes? Užduotis ne iš lengvųjų… Vyrams ji tikriausiai būtų neįkandama.

Knygos ir filmo turinys žinoma skiriasi. Bet tiek to, nepasakosiu, o paliksiu intrigėlę. Kas skaitys knygą, sužinos, kas ir kaip ir kaip ten su tais darbais ir vaidmenimis šeimoje. Scenarijus bus geras holivudiškas, juk jo imėsi tikri meistrai – filmo scenarijų parašė Aline Brosh McKenna, kurios plunksnai taip pat priklauso filmų „Viliojimo menas“, „Pamergė pagal užsakymą“, „Labas rytas“ bei pasaulinio superhito „Ir velnias dėvi Prada“ scenarijai.

Super moterys XXI a. kyla karjeros laiptais augindamos vaikus ir mylėdamos vyrus

Pagrindinis klausimas kyla  How She Does It?

Ši vartotojiška, skubanti didmiesčio visuomenė, moterims davė laisvę būti ne tik namų židinio puoselėtoja, bet ir realizuoti save. Darbas, karjera, hobi, socialinis gyvenimas… Viskas telpa jos gyvenime kaip ir rankinėje, kur šalia elektroninės užrašinės gali rasti vaikišką knygelę, vaiko analizių ekskrementus, nebaigtą valgyti saldainį ir Chanel lūpdažius. Ji kasryt būna super mama kaip ir kasryt skuba į darbą su Armani kostiumėliu. Skirtumas tarp jos ir netekėjusių jos kolegių – papuošalai. Super mamos papuošalas vaiko atpilpti pusryčiai, kurių ji nepastebėjo, o jos kolegių mažų mažiausiai svarowskiai. Mamos mums pirko Cosmo, močiutės skiepijo gėrio ir nuolankumo standartus, o skubėdamos augti mes kėlėme sau reikalavimus: mokslai, karjera, šeima, savirealizacija… O ir nedažnai kuri iš tų svajoklių pagalvodavo, o kas tada kai viskas vienu metu, kas svajota ir norėta taps realybe? Gaia, kad kai užaugi niekas neduoda instrukcijos ką ir kaip daryti. Taigi, šioje knygoje papasakota istorija būtent apie tai, kad nėra taisyklių ir vienodų normų, kad moteris gali kilti visais laiptais – karjeros, savo namų miegamojo link, vaikų kambarių link, pas drauge ir parduotuvių ekskalatoriais, tik pagrindinis klausimas – kada ji laimingiausia? Istorijos moralas aiškus, istorija ir pasakojimas sklandūs ir nuotaikingi, o skaitytojos patirs gerų emocijų. Taigi, ko laukti? Daromės puodelį Cappucino su vienu šaukšteliu cukraus, nes vitamino C ši knyga tikrai suteiks. Kitomis akimis pažiūrėsite ir savo mylimuosius. Neįpareigojanti istorija kviečia savaitgalio romanui.

Knygos ateina pačios savaime

Jei tikėtume Rondos Byrne “Paslapties” teiginiais, tai net ir knygos ateina pačios į tavo gyvenimą. Skeptiškai žiūrėjau į tą “Paslaptį”, bet po to imiau vis daugiau prisiminti įvairiausių knygų atėjimų į mano gyvenimą ir net atsisėdau į kėdę kai kolegei perskaičiau šį laišką, o ji šypsodamasi pradėjo pasakoti, kaip šią knygą pirko “mielam mažam boutique” už devynis litus, nes šios knygos jau senai niekur nėra. Kitą dieną šią knygą ji atnešė man ir per kelis savaitgalius aš ją “suvalgiau”. Taip, tai nėra intelekto kooficientui kelti pasaulinės klasikos leidinys, taip tai nėra super hyper atractive turinys, kuris išsiskiria iš milijono tokių, o Capucino seriją Alma littera kažkada palaidojo ir nebeprikels. O gal vieną dieną…? Bet … Tos knygos šiluma, jaukumas, pasakojimo stilius, tema, knygoje gyvenantys personažai, Londonas, jauna žavi veikli Cosmiška Keitė Reidi…

Taigi, reikalingos knygos mus pasiekia pačios. Savo mintimis pritraukiame tam tikrus gyvenimo įvykius, o ir knygos nėra išimtis.

Mielosios, pakvieskite savo drauge gerai praleisti laiką kine žiūrint šį filmą, o prieš tai rekomenduoju būtinai perskaityti šią knygą.

O visoms skeptikėms, manančioms, kad knygą parašė kokia tai namų šeimininkė, siūlau paskaityti apie autorę: ASK GOOGLE

Pradedame kaupti Youtube knygų pristatymo puslapius. Taigi startuojame su pirmuoju penketuku. Neskirstysiu nuo penktos iki pirmos vietos, tik paminėsiu penkis išskirtinius projektus. Rekomenduoju spausti ne tik Play, bet ir apnkankyti šiuos YouTube kanalus, tikrai rasite daug naudingos ir įdomios informacijos.

Pottermore

Visi laukė kągi rezga Rolling? Ogi štai ir visi atsakymai nuostabiausiame video kūrinyje Pottermore. Paskutinis filmas, paskutinė knyga, tačiau viskas persikelia į skaitmeninį pasaulį, kuris ne ką mažiau žavingas. Rekomenduoju pažiūrėti.

Žavinga, tiesa? Neesu HP gerbėja, bet toks projektas išties pakerėjo. Kiek kartų peržiūrėjai video? Aš dešimt mažiausiai 🙂

Populiarioji psichologija 59 seconds

Visame pasaulyje pagarsėjęs profesorius, kuris sugriovė brainstromingo mitą, o jo knygos pristatymas – blog’o ir YouTube junginys, sėkmingai veikia ir toliau. Peržiūrų skaičius išties kalba už save.

Daugiau apie knygą skaitykite Dansu.lt Pauliaus Rymeikio komentarą. Skaitom.

Puikiai sutargetintas Justin Bieber knygos teaser

Ak, tos mergaitės ir jų dievukai. Štai kaip paprastai užtenka papasakoti istoriją apie berniuką, kuris užaugo su mumis, sudėti jo nuotraukas ir pavadinti tai knyga. O jei jau sumaketuota ir pakeliui į spaustuvę, kodėl gi nepadarius teaser?

Amerikos lietuvės pavyzdys

Dalinuosi šiuo pristatymu, nes ir toks jis gali būti. Knyga išties jautriai ir gražiai parašyta, be to ir lietuvių pamėgta, ne tik gyvenančių užsienyje, bet ir Lietuvoje.

The secret

Visiems labai greitai patiko, labai daug kas perskaitė, o ir pasaulis šią knygą pamatė ne tik per Sekso ir miesto II dalį, bet ir štai kokiam YouTube video spaudžiam nuorodą:

The secret oficialus YouTube kanalas

Penktadienį lankiausi PC “Panoramos” knygyne “Pegasas”. Čia kaip visad maloniai pasitiko knygyno drabuotojai, su kolege sutvarkėme reikalus ir norėdama sekundei atsipūsti, atsisėdau į spalvotą krėslą beveik vidury knygyno. Pradėjai dairytis ką žmonės veikia knygyne ir kaip renkasi knygas. Taip, dažniausiai juos patraukia įdomus viršelis. Pasiima knygą, pasižiūri viršelį pirmą, po to ketvirtą – jei patiko nešasi knygą kartu su savimi, jei ne, eina medžioti toliau. Žinoma, yra  ir kitų knygyno lankytojų charakteristikų. Tačiau šiandien man labai įdomu pakalbėti apie knygos viršelius ir kokie gi mums jie patinka.

Maisto knygos

Visų neabejingų maisto ruošimui taip ir norisi paklausti – ar viršelis jums išties svarbus, o gal jis turi būti labai skanus? Kokio skonio viršelį pirktumėte? Pasklaidykime lietuviškas knygų lentynas. Top’ų karalienė Beata Nicolson. Štai dvi jos knygos ir laukiame trečiosios. Ką gi perkame? Jos receptus? Jos prekės ženką? Jos veidą? Sekame mada?  Rodos niekuo neypatingas viršelis, tačiau žinomas veidas, miela šilta moteris, kuri dar plius ir už Lietuvos ribų, ogi ne taip jau ir toli mokosi įspūdingų ir brangių maisto ruošos mokslų ir mus moko kaip paprastai ir skaniai maitinti savo ŠEIMĄ. Taigi, kad perka tokią knygą? Gudrus ir geras rinkodarinis planas, tačiau prekės ženklo rinkodaros žmogus, eh nė kiek neprimena pačio prekės ženklo žmogaus.

O kaip sekasi pasaulio virėjams Lietuvoje? Prieš gerus kelis metus startavo Oliverio prekės ženklas Lietuvoje. Laidos per televiziją, knygos topų sąrašuose, per Kalėdas gavau dovanų knygą “Oliverio prekės ženklo sėkmės paslaptis” – perskaičiau per vakarą, tačiau per daug nieko naujo ir nesužinojau. Įdomu dabar klausti – kodėl gi pasirodžiusi žavingoji lietuvaitė nurungė charizmatiškąjį, taip pat šeimos vertybes deklaruojantį Oliverį? Beata vs. Oliveris. O gal Beata pasinaudojo šio prekės ženklo patirtimi? Palyginkime viršelius:

Kas naujo? Tas pats veidas, ta pati šypsena, to pačio žmogaus vertybės tik kita knyga. Kiek jų išleis Beata ir mes jau nebepirksime? Oliverio išleistos 5-6 knygos ir nežinia ko imsis Alma littera toliau, nes Oliverio prekės ženklo komanda dirba toliau ir jau išleistos net kelios naujos knygos “Jamie at home”, “Jamies 30 minutes meal”. Kas sekate naujienas, rekomenduoju skaityti gražų ir skanų jo interaktyvų puslapį.

Kodėl nepavyko Agnės Jagelavičiūtės, Aeksandro Pagrebnojaus, Nomedos maisto ruošos knygos? Juk ir jie asmenybės, veidai matomi ir matyti, gerai žinomi. Kas nutiko šiems receptams? Juk ir nuotraukos tokios pat žavios, o ir moterys jose išties gražiai apsirėdžiusios, o ir receptai pritaikyti gurmaniškam lietuviškam skrandžiui. Prasidėjo naujas kulinarijos šou su ala asmenybe Alfiu Ivanausku, tačiau dar tik tyliai kalbama apie jo receptų knygą. Bet iš vartotojo pusės – ar daug pirkėjų, kurios, žinoma, daugiausia yra moterys, pirktų susivėlusio šviesiaplaukio knygą, kurioje jis kviečia valgyti kiaušinienę ant žemės? Kokios jo vertybės? Ala jaunatviškas maksimalizmas ir novatoriškos idėjos? O gal tiesiog noras sugriauti standartus ir parodyti, kad jis pats nėra toks kaip visi? Išskirdamas save iš minios jis atsiskiria ir nuo potencialių pirkėjų. Na bet jeigu kas ir išleis jo knygą, stebėsime pardavimus. Juk Gustavas su vaikiška enciklopedija užkiariavo knygynų TOP’us.

Biografijos

Apskritai šis žanras nėra labai populiarus, tačiau pastaruoju metu Lietuvos rinkai jų pasiūloma vis daugiau ir daugiau, pradedant astrologėmis, kutūros veikėjais, gyvais ir iškeliavusiais anapilin ir naujausiais šių dienų dievukais. Nejaugi leidyklos išleis visų bent kiek žinomų žvaigždūnų biografijas? Įvedus į google paiešką biografijos gauni išties įdomių rezultatų, patikrink čia. Nagi, nagi, Roberto Pattisono ir Enšteino biografijos pačios populiariausios, bet mes gi turime jaunąjį talentą Justin Bieber, kurio biografiją, visai nesenai triukšmingai su kiaušiniais ir eisenmomis pristatė leidykla Obuolys. Kažin kaip rinka persiskirstytų jei E. Dragūnas išleistų savo atvirą biografiją?

Viršelis išties vapyriškas, o ką gi paauglės iš viso pasaulio alpsta ir nori tapti jo žmonomis ir nusipirkę knygą ją dedasi į garbingiausią lentynos vietą arba iškerpa ir įrėmina.

Romanai

Ech romanai, tądien knygyne galvojau apsisuks galva nuo jų ir jiems sukurtų rūbelių, vadinamų viršeliais. Padaryk eksperimentą, ateik į knygyną, atsistok prieš lentyną, suskaičiuok iki dešimt ir užsimerk ir pabandyk prisiminti bent vieną viršelį visą, o ne detalėmis.

Man pavyko prisiminti: tas rožinis kaspinas, juodos raidės, keista mergina, bjauri pilka spalva ir fui koks kičas. Nė vieno viršelio nesugebjau prisiminti, kurie man buvo sustatyti kaip veidai į veidą Face to Face. Kaip sekėsi Tau? Apsisuko galva nuo jų ir nuėjau toliau. Nenorėjau nė vieno paimti į rankas. Gal tiesiog nuotaika buvo ne ta, bet gi. Paanalizuokime rinkos padėtį: Svajonių romanai visi kičiniai rausvi su Santa Barbara veidais ant viršelių, detektyvai piešti peiliai, ginklai, pilkos ir juodos spalvos, jei knyga apie mafiją tai būtinai dominuoja raudona su juoda kaip atpažinimo ženklas. Jei knyga skirta paauglėms, tai būtinai koks vapyrinis kontekstas, ant viršelio baltu veidu mergina arba vaikinas angelo sparnais, mano laikais tokie panašūs veikėjai buvo vadinti gotais ir panašiai, o šiais paauglių laikais tai kažkoks traukos magnetas ir merginos pamišę dėl viso šito kas vadinam Nakties pasauliu, kur įsimyli merginos vapyrus arba pačios jomis tampa, kur fantastiška meilė gimsta ir miršta ara tęsiasi knygų ciklais. O jei moteriškas romanas tai tendencijų nebėra.  Gali eiti kaip labirintu ir nebematyti tunelio gale šviesos. Įvairovė ne tik stilių, spalvų, pagal žanrą taikytų paveikslėlių, bet ir žurnalus primenančių merginų veidų. Kartais ir aš pagalvodavau, jetau, kad sukuria tokius viršelius knygoms? Kodėl komisijos juos praleidžia ir jie atsiduria ant knygyno stalų ir lentynų. Dabar pati dalyvauju tokiuose susirinkinkimuose ir kankinu knygų viršelius. Vieni nugrimzta amžino poilsio po susirinkimo, o kiti vis tobulinami, tobulinami… Kol pagaliau atitinka knygos vidinį grožį. Bet apvilk knygą netinkamu rūbu ir tu jos neparduosi knygyno lankytojui. Mano asmenine nuomone, tokiu pvz. galėtų būti knyga ” Viena diena”. Knyga žavi savo turiniu, laukiame filmo, kurio stop kadras tapo plakatu, tačiau gulėdama ant stalo ši knyga nevilioja pirkėjo pirkti. Ar paimtum į rankas šiais rūbais aprengtą knygą?

Apie Vieną dieną skaityk kitą įrašą VIENA DIENA arba ONE DAY.

Kaip padaryti, kad visi norėtų skaityti vieną ar kitą kygą?

Dar labai labai senai močiutė sekdavo pasakas, mokyklos laikais gimdavo eilėraščiai ir romanai, išleistas ir “Vestuvių planuoklis” ir apsisuko galva nuo tų knygų. Namie kaupiama žurnalų ir knygų kolekcija kasdien primena, kuo gyveni ir kvėpuoji. Bet kasdien paimdama į rankas vis naują knygą susimąstau – na ir kągi man su tavimi padarius, kad tu taptum pačia mylimiausia ir skaitomiausia, kad apie tave kalbėtų ir domėtusi, kad apie tave rašytų garsiausių žurnalų puslapiuose, Facebookuose ir forumuose žmonės tik apie tave ir kalbėtų…???

Lankos, kur ganosi juodos avys

Žinoma, kalbu apie knygynus. Taip, jie turi savo lankytojus. Taip, vieni jų lojalūs, kiti užsuka gavę dovanų čekį, o kitiems jis tarsi mūzų namai. Čia jie ateina kasdien tarsi į Meką melstis raidėms ir žodžiams, kurie sugula į įvairiausių žanrų, spalvų, dydžių ir kitų pavidalų formas. Išstatymai, naujienų stalai, stovai, lentynos, milijonas lipdukų ir plakatų, kabančių ant lubų, vitrinų, pastatytų ant stalų – ar juos pastebi lankytojai? Nesenai turėjome diskusiją – ar tik ne viršelius ir anotacijas pardavinėjame? Domiesi daugiau, rekomenduoju perskaityti neblogą tyrimą.

Hmz, madingi darosi vintažiniai knygynai, čia užsukę galite rasti tai, ko dabar knygynuose jokia šviesa apšvietus nerastum. Mint vinetu knygyno super akcija “Pabūk kuo nors kitu”. Gražu, tiesa?

Visagalis internetas 

Užsienio autorių knygų agentai skalambija varpais, kad kurkite gi internetinius puslapius arba blogus su savo knygos pavadinimu. Ten bendraukite su skaitytojais, t.y. dalinkitės jiems įdomiu turiniu, išliekite savo emocijas, mintis ir bendraukite su potencialiais skaitytojais. Gražūs lietuviški pavyzdžiai: http://www.neregetalietuva.lt ir http://www.vincas.lt/, o jei knyga tampa pasauliniu bestselleriu ir ja susidomi scenaristai ir dar sukuriamas filmas gimsta štai tokie fantastiški pavyzdžiai kaip “One day”.

Žinoma, gi visagalis Facebook’as, kartais ir jame galime padaryti Face a book efektą – nieko nenutuokiančiam žmogui parodyti ŠTAI JI – TU JOS IEŠKOJAI. O dabar imk ir skaityk ir tatai skaitydamas pramanyk. Gražus pavyzdys, jei neklystu Publicum padarytas Laimingi.lt projektas. Naudokime ir Youtube, juk daug žmonių “skaito” vaizdus, tiesa? Nesenai gavau populiariosios psichologijos knygą “59 sekundės” – išties gerai sudirbtas projektas – blogas ir YouTube kanalas. Tikrai rekomenduoju pasidaryti asmenybės testą – norėdama pasidalinti įdomiais atradimai jį per nepilną mėnesį padariau kelioms dešimtims žmonių. Jiems patiko, o Tau?

Juodai balti viešieji ryšiai

Na žinoma, kaip gi be jų. Paprasti pranešimai nieko nedomina, bet jeigu jau kalbame apie mergaičių ir jų numylėtinį saldžiabalsį Justin Bebier ir Lietuvoje nesenai pasirodžiusią jo biografiją, tai net Lietuvoje tai neapseina ramiai. Bebier mania merginos buvo apmėtytos šiukšlėmis ir kiaušiniais – hmz, juodieji viešieji ryšiai, kiek Obuolys sumokėjo toms mergaitėms? O gal išėjo savaime?

Gražus ir paprastas kažkada labai senai skaitytas interviu su lietuvaite Renata Šerelyte dvelkė šiluma ir jaukumu ir skaitydama apie tai, kaip ir kuo gyvena gražių vaikiškų knygų autorė net neusimąsčiau kiek kartų perskaičiau jos knygų pavadinimus – geras ėjimas, tiesa? Esi statistinė lietuvaitė, skaitai Delfi Gyvenimą ir va, girdėta pavardė, interviu jos namuose, žavios foto, o ir tekstas šiltas – smagu ir miela skaityti. Apie interviu pasakoji vienai, kitai draugei, dar paspaudi Facebook like, gal dar parašai komentarą… O po kelių savaičių užsukusi į knygyną netyčia ant naujienų stalo randi tos pačios mielos šiltos moters knygas ir ups netyčia jau pagauni save, kad vartai šią knygą, ją nešiojiesi po knygyną, žvalgaisi kažko naujo ir mielo, o galiausiai lyg iš naujo pažvelgi į savo rankose laikomą knygą – ji jau tapo miela, nes autorę lyg ir pažįsti (netgi matei jos namų nuotraukas), pavartei knygelę – paliko geras emocijas ir nusiperki ją savo mažyliams kaip geros draugės knygą. Vis dar manote, kad sausas pranešimas spaudai tiks? O gal sekti Vagos pavyzdžiu ir filmuoti mėgėjiškus video? Krauti juos į Youtube ir vadinti apžvalgomis? Jei darome, tai darykime turinį, tiesa?

Knygų žiurkės galinga jėga

Atleiskit už šį pavadinimą, bet net du blogus apie knygas radau skambiu žiurkišku pavadinimu. Susižavėjus skaičiau kelias dešimtis blogerių, kurie rašo apie tai, ką skaito. Išstisas keturias valandas varčiau jų senus ir naujus įrašus, bandžiau suprasti, ką jie suprato ir pamatė toje knygoje, o kai pamačiau savo mylimas knygas, perskaičiau jų nuomonę ir ką? Jie formuoja madas: ką ir kodėl skaityti.

Apie blogerius skaitykite kitos savaitės įrašą.

 

 

REKOMENDUOJU ŠIĄ KNYGĄ IŠSKIRTINAI MOTERIMS IR MERGINOMS, TOBULAI MERGAITIŠKAM SAVAITGALIUI SU ONE REPUBLIC KOMPAKTINE PLOKŠTELE 🙂

Miela drauge,

Žinau būna dienų kai nori pabėgti nuo viso pasaulio… Tad… Jei vieną dieną norėtum pabėgti nuo viso pasaulio ir nugyventi 20 metų po vieną dieną, tai turiu puikią rekomendaciją, po kurios nepasensi nė metais, bet gerai praleisi laiką. Na, gal juoko raukšlių ir atsiras, bet jos tik į gera kai ir vitaminas C, tiesa? Aš strongly recomend a perfect book for you – „Viena diena“. David Nicholls romano „Viena diena” istorija prasideda 1988-ųjų liepos 15 dieną. Ema Morli ir Deksteris Meihju ir tęsiasi 20 m. Šiandien skaičiau skaitytojų komentarus ir vienas jų visai patiko – mergina šią knygą rekomendavo skaityti 25+ amžiaus kategorijai, nes tik jie gali įvertinti bėgančius skubančius metus ir kas vyksta su kiekvienais metais 🙂 Tad …

Įsijungiam kompiuterio garsą, jei jis įjungts pasigarsinema ir neriame į šios knygos pasaulį. Spaudžiame play ir skaitome toliau, su muzika išties skaityti smagiau 🙂

Tai istorija, rodos, kurią girdėjai 5000 kartų ir matei 2001 kartą kino juostose, taip taip taip tai dar viena love story, tačiau ji kažkiek kitokia ir baigiasi ne taip kaip norėtumei, tikėtumeisi, ar netyčia užmigus susapnuotum… O gal kaip tik baigiasi taip, kaip tikrame gyvenime? Kažin kuris gyvenimas tikras, knygynis ar mūsų? Kuris tikresnis? Kuris yra didesnis vaizduotės vaisius?

Perskaitai, nubrauki ašarą, nusišypsai ir gyveni toliau su mintim, kad štai dar vieną knygą perskaičiau ir nuo to man dar geriau. Taip taip, ji ne Dansu dansu, kuris vis dar nesibaigia,  net Paris sometimes ends… Et… Susimąstai apie gyvenimą, ką veiki čia ir dabar, kodėl visa tai darai, su kuo bendrauji, kam save dalini ir kiek save myli, kur esi ir kur nori būti… Kodėl? Kas? Peržvelgi, kad 20 m. pralekia taip greitai ir per juos įvyksta tiek daug, o kartu ir tiek mažai… Net juos avys išleistos pasiganyti  į baltas lankas ne visos suganomos. Bet akimirka tuo ir žavinga, šarminga, kad praeina ir negrįžta, nebent sapnuose…

Ji – graži asmenybė, kuri kartais save vertina tarsi dievaitę, nors ir be Gucci ir Prados, bet dažniausiai vertina tarsi Ugly Betty, bet gi ne čia šuva pakastas ir paslėptas… O kartais atrodo norėtum pati sulysti į tos knygos puslapius ir ją gerai pakratyti rėkdama – EMA atsigauk, ką tu darai???????

Jis, na visos, mes turėjome mokykloje dievukus berniukus, su inkariukais ir nutrintais džinsiukais, kurių žvilgsnis veikdavo tarsi chemija alchemija… Bet gi jie visi daro dauuuug klaidų, yra akli ir nepastebi to, kad čia ir dabar tau teikia daugiausia džiaugsmo. O kai atsipeikėja, pamato, ima branginti, nutinka nebūtinai Happy endas. Kas nutiko jiems? Užvertusi knygą nubraukiau ašarą ir norėjau mesti ją į sieną. Bet susivaldžiau 🙂

Jie susitinka išleistuvių vakarą ir po jo…  pasuka skirtingais keliais, tačiau ši naktis tampa jų savotiškos draugystės pradžia. Romano veiksmas apima du dešimtmečius. Kiekvienoje dalyje veiksmas vyksta tą pačią kalendorinę liepos 15 d. ir taip kas metai atskleidžiama tolesnė šių dviejų žmonių gyvenimo ir tarpusavio santykių istorija. Romano struktūra išties neįprasta ir intriguojanti.

Bet… ar daugelis mūsų sustotų po meilės ir liktų ne ne ne just married, o just friends… Va čia mano pasakojama istorija nutyli ir prasideda knygos skaitymas http://bit.ly/VienaDienaa (čia rasi knygos PDF ištrauką).

Dėmesio dėmesio įspėjimas:

Šios knygos skaitymas žadina sentimentus ir skatina melodramiškų filmų žiūrėjimą. Jei tokiai nuotakai esate nusiteikęs, tuomet pirmyn.

Filmo traileris, kurį Lietuvon atneš Kalėdų senelis

Iki pasimatymo vieną dieną 🙂

Kažkada dar mergaitiškoje vaikystėje, visos mes svajojame užaugti… Kol mamos nėra namuose matuojamės jos ilgą sijoną, juosiame jį joudu lakiniu dirželiu, aunamės aukštakulnius, dažomės raudonai lūpas ir užsidėjusios ilgus karolius staipomės prieš veidrodį. Tik bum… Rodos vos po keletos sekundžių skubame ryte į dušą, staipomės prieš veidrodį tik jau mes nebe tos mažos mergaitės ir aunamės nebe mamos, o savo aukštaklnius, dažomės savo blizgiu ir bandome derinti stilingas detales… Juk darbe su tavim dirba dar mažiausiai tuzinas jaunų, žavių, veiklių ir jūs visos tyliai vykdote aš pati jaunausia ir žaviausia, be to ir veikliausia planą. Pavasario – vasaros,  rudens – žiemos mados ir gyvenimo tendencijos keičiasi, o tu vis leki virtualiais, miesto, kartais skrendi sapnais, rečiau lėktuvo sparnais ir vis dar ne gana. Atsibundi, o čia gyvenimas. TAVO gyvenimas. Kažkuri viena LT žvaigždelė pasakė, kad gyventi reikia neatidėliojant ir vienam gyventi sunku, net tiesiog neįmanoma. Ir štai prasideda istorija… Dar ta pati maža mergaitė su per didelėm svajonėmis: per dideliais mamos aukštakulniais, karoliais ir per ryškiomis lūpomis jau žvalgosi į berniukus… Et, išdykę, neklaužados, feeeeeeeeeeeee, nesąmonė su jais draugauti, juk su mergaitėmis smagiau ir lengviau 🙂  Bet aukštakulniai tampa vis patogesni, o tos mergaitės… su berniukais žaidžia vis kitus žaidimus… O čia ir prasideda istorijos. Kiekviena meilės istorija gali skambėti kaip didžiausia nelaimė arba laimė, bet laimigos tos, kurių istorijos vis dar tęsiaisi. 🙂

Ech kaip viskas lengva buvo kadais

Dar daržely ar mokykloj nurausdavai nuo kokio princo, o štai dabar visa išdidi sėdi ir merkiančiam akį naujųjų laikų princui su mersedeso rakteliais akivaizdžiai sakai ne. Et, šių dienų deivės viešai deklaruoja, kad ieško tikros meilės ir to, su kuruo ilgai ir laimingai galėtų pasenti. Naiviai įsivaizduoja, kad ir po penkiasdešimt metų vaikščios Vilniaus gatvėmis, kuris informacijos, facebookizacijos, smartfonizacijos ir kitos digitalizacijos amžiuje atrodys darsi Naujasis Marsas, bet gi niekas ir nerūpės, jei tas netyčia rastas vyras bus vis dar šalia. Naiviai tiki pasakomis… Bet iki tos svajonės daaaaar laukia ilgas ir sunkus darbas. Cosmolitan, Panelės ir kt. moteriškų žurnalų užaugintai kartai, kuriai blogai, Facebookai, prekės ženklai, universitetas, draugės, mamos ir kt. skelbia gyvenimo tiesas, oj tik spėk suktis pagal visas jas… Sustoji, susidėlioji viską į stalčiukus, sudedi rašaliniu rašiklius visus taškus ant i, o po to dėlioji jas ir MacBook’o ar PC word dokumentuose, Facebookuose ir t.t. Rodos tik susidėliojai ir po sekundės vėl bum… Ir vėl viskas iš naujo. Atidarai vieną stalčiuką, ištrauki rožinę svajonę, iš naujo pasvajoji, adaptuoji, bandai įgyvendint… Nutrini vienos i tašką ir nusitrina daugelis kitų… Susiimi rankomis galvą, pakeli akis į dangų ir nenustodama mintyse rėki ir mąstai – apie ką mes čia? Po sekundėlės nurimsti, nes va Japonijoj tai tikri drebėjimai vyksta…

Marsas su Venera žemėje

Kažkadais visai nesenai peržiūrėjau abi Sex&City filmo dalis… Rodos kitom akim ir popsą supranti. Taip greitai laikas bėga? Taip greitai aktualūs tampa kiti dalykai? Nejaugi per metus laiko taip daug kas pasikeičia? O gal niekas nesikeičia – tik tu? Kažkadais mokė mus vertinti savo nepriklausomybę, grožį, jaunystę, protą, sąvarankiškumą, gebėjimą būti čia ir dabar, daryti tūkstantį, ką čia tūkstantį, geriau milijoną darbų vienu metu, ryte tik nubudus tapti deive, dieną produktyviai dirbti ir aukštakulniais kopti į karjeros Everestą,vakare bėgti miesto gatvėmis ir dar naktį nepamiršti pasigrožėti žvaigždėtu, kad ir miesto dangumi. Skubėti, bėgti, lėkti, nikad nesustoti, viešai deklaruoti, kad esi, skubi, leki ir sustoti negali…. O kas nutinka po to? Kai tau privaloma vertinti skubą, buvimą čia ir dabar, kiti vertina tai, ką turi dabar. Pavasario – vasaros, rudens – žiemos tendencijos keičiasi, o ir bateliai senieji nusidėvi ir auniesi kitus, su kuriais esi dar aukštesnė, ant kaklo žėri kiti papuošalai, dešinės rankos pirštą puošią spindintis akmuo, bet širdyje visad esi toji maža princesė su per didelėm svajonėm.

Labanakt ir labas rytas my little princesėms


  • Ieva: Nerealiai! Šaunuoliai, tokie kūrybingi ir nuoširdūs krikšto tėveliai. Įsivaizduoju, kad šventė išties buvo nuostabi, jaudinanti ir nebanali.
  • Ugnė Andriejūnaitė: Nusipirkau "Viena diena" ir tikrai nepasigalėjau... Dabar viena iš mano mylimiausių knygų puošia mano lentyną!
  • Edita: O filmas!... FANTASTIŠKAS. Ir Dexteris, ir Ema - puikūs aktoriai, nuostabi vaidyba. Noriu knygos!!! Gal nenuvils?