Timutes's minds

Sustabdytos akimirkos

Posted on: 2009/09/06

Kaip jums toks paveikslėlis?

Saulėtas rudenėjantis vasaros rytas, daug spalvotų lapų, žydras dangus, sodriai žalia žolė ir spalvotos trigubos supynės. Vidurinėse supasi besišypsanti maža mergytė, kitose – jos minkštas meškiukas, o trečiose – mama. Super vaizdas, ar ne?

Atskleisiu paslaptį, tai ne paveikslėlis, o tikrovė, kurią vienas rytas Tamperėje, dar pakeliui į Orientation course,  man padovanojo. Gaila, kad neišdrįsau nufotografuoti, bet akimis tą vaizdą fotografavau non stop.

Turiu nuotrauką darytą vėliau. Bent ji visad primins tą vaizdą.

PICT0307

Moteris pamatė besišypsančią mane. Gera suprasti, kažkas nuoširdžiai džiaugiasi tavo laime.  Nusišypsojo atgal. Kartais nereikia net pažinoti žmonių, kad galėtum džiaugtis.  Apsikeitimas šypsena. Nors nenufotografavau, bet šis vaizdas man įstrigo giliai… Ir niekaip negaliu pamiršti. Vis galvoju… Kiek daug tokių akimirkų mūsų gyvenime būna, bet tik joms praėjus suvokiame, kokia tai neįkainojama patirtis ir kiek daug reiškia prisiminti.

***

Žinių visuomenė, XXI amžiaus tempas, niekad nesustojantis sukimasis gyvenimo rate ir alkis patirti tai, kas dar nepatirta, užuosti naujus kvapus, paliesti naujas formas, išgirsti niekad negirdėtus žodžius ir net užsimerkus matyti. Bet viskas yra taip laikina, kad nespėji suprasti kur atsiradai, ką sutikai, ką pradedi patirti ir jau ateina laikas atsisveikinti su visu tuo. Kaip įamžinti tas akimirkas? Žodžiais, vaizdais, garsu? Fotografai, aišku sakys, viską galima fotografuoti, muzikos meistrai – rašo dainas ir iš natų dėlioja gyvenimą, o žodžio virtuozai – rašo rašo rašo… Ir visa tai lieka prisiminimais

Prisiminimuose visad lieka pačios stipriausios emocijos. Jas sapnuose vis bandai atkartoti, bet galiausiai ir tuos sapnus keičia nauji. Gyvenimas gal todėl ir žavus, kad niekas nesikartoja, o tik bėga pirmyn ir tau suteikia naujus potyrius… Po to tau lieka spalvotos nuotraukos, laiškai, pokalbių prisiminimai ir sustabdytų akimirkų jausmas. Daug kartų galvojau, kaip sustabdytas akimirkas vėl atgaivinti. Kartais būna, kad jautiesi dieviškai ir mintyse pagalvoji, va, šitą jausmą, vaizdą ir žmogų šioje akimirkoje norėčiau kasdien atgaivinti. Kiekvienas turime po tokią akimirkų kolekciją. Kad ir pokalbiai apie savo žvaigždes danguje, krintančias žibančias jų daleles, nuoširdų apkabinimą, filosofavimą prie upės  ar ežero apie moterų ir vyrų santykius, kodų dešifravimą, eksperimentavimą, smėlio pilių statymą, vyno gėrimą ant tėvų namų laiptų ir nuoširdų dviejų draugių norą, kad jos abi būtų laimingos, jei ne šiandien, tai bent rytoj ir t. t. O jei visas šias akimirkas sudėtume į vieną juostą? Būtų šaunus „Mano gyvenimo“ filmas. Kartais akimirkomis galime vadinti valandas, minutes, sekundes, o gal ir ištisus mėnesius ar bent dienas.

Bet kaip nepamiršti tų akimirkų ir jas visas sudėti į ta filmą? O gal jos žavios tik todėl, kad nebepasikartoja daugiau niekada?

Hmz, daug gražių akimirkų ir kad jos pasikartotų🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


  • Ieva: Nerealiai! Šaunuoliai, tokie kūrybingi ir nuoširdūs krikšto tėveliai. Įsivaizduoju, kad šventė išties buvo nuostabi, jaudinanti ir nebanali.
  • Ugnė Andriejūnaitė: Nusipirkau "Viena diena" ir tikrai nepasigalėjau... Dabar viena iš mano mylimiausių knygų puošia mano lentyną!
  • Edita: O filmas!... FANTASTIŠKAS. Ir Dexteris, ir Ema - puikūs aktoriai, nuostabi vaidyba. Noriu knygos!!! Gal nenuvils?
%d bloggers like this: