Timutes's minds

Ateina. Atėjo? RUDUO!

Posted on: 2009/09/10

Šiandien auksiniai lapai iškrėtė pokštą ir supratau, kad jau RUDUO. Saulė ir oras toks šiltas, rodos dar jaučiu vasarą, bet lapai. Auksiniai lapai nukrito tiesiai man po kojomis ir akimirkai stabtelėję nuskriejo tokiu greičiu tolyn, kad mano akys vos spėjo suvokti į  ką tenka žiūrėti.  Et vėjas… Keista, nes su lapais kartu vėjyje plaikstėsi aukso dulkės.  Jie rodė man kelią? Nežinau. Sustojau. Žiūrėjau. Bet labai džiaugiuosi, nes mačiau tas aukso dulkes. O gal tai tiesiog buvo dulkės, kurias saulė apšvietė ir todėl jos tapo auksinėmis? Nežinia. Žiūriu į savo šešėlį , nematyti jo akių. O gaila, nes labai norėčiau pamatyti rudenį savo akyse. O kažin ką ruduo mato jose? Jei kyla tokie klausimai, matyt ir į mano širdį beldžiasi ruduo.

Pakeli akis į svetimą dangų – žydruma.  Ji tokia pati.

Aš pakeliu rankas aukštai į dangų,
Atmerkdamas plačiai plačiai akis,
Nes mano nelaiminga meilė baigės –
Tai praeitis.

Gaivaus įkvėpsiu gyvo, tyro oro,
Užgniaušiu savyje juodas mintis,
Prasideda šiandieną vėl iš naujo
Sweet ateitis.

O vakare matyti…negaliu net nusakyti vaizdo, todėl rodau:

Tampere

Jauti šilumą, bet kai vėjas žaidžia tavo plakuose, velia garbanas, o tu net nebandai jų pirštais šukuoti, nes tai beprasmiška, o dar ir smagiau susivelti. Kai vėjas išdžiovina lūpas – supranti, kad atėjo RUDUO.

Jauti šilumą oro, žemės ir žolės, kai sėdi ant suoliuko ir stebi žmones ir gamtą. Tavo rankas žiemą šildys pirštinės. Sustoji akimirkai. Praeina senyva pora. Jų rankos šildo vienas kito rankas. Jiems ir žiemą nereikia pirštinių. Gražu. Rudenį visi pajuntame norą būti kartu. Gera būti dviese. Kartais užtenka būti dviese ir tylėti. Juk žinai, kad net tyla reiškia daug. Tyloje gali girdėti, kaip plaka kito žmogaus širdis ar virpa tavo  lūpos, kurios nedrįsta pasakyti kelių žodžių. Tyloje gali girdėti vėją, save, kitą žmogų ir RUDENĮ.

Kaip rudenį žmonės žiūri vieni į kitus? Šiandien pakeliui stebėsiu žmonių žvilgsnius. Gaila, kad negaliu matyti savo žmonių žvilgsnių, bet tikiuosi, kad Jūsų mielieji, rudeniniai žvilgsniai šiemet šilti, kupini meilės vienas kitam, tikiuosi, kad juose matyti sweet ateitis, o kas svarbiausia dabartis.

Šis ruduo skamba kaip Bėk, Pagėgimas, Sapnai ir Sweet ateitis. Sarkastiška. Simboliška. O gal nereikia jokių prasmių? Nes tai tik muzika, kuri su tavimi šį rudenį. Ruduo. Nuoširdžiai, bijau RUDENS. Lietus. Jis kartais nuplauna gyvenimą ir tu švyti, o kartais jis tiesiog smagiai barbena į tavo langus, kai tu šiltai namuose geri arbatą ir skaitai knygą ar rašai. Tyloje gera klausytis rudens lietaus, bet ta tyla nori dalintis.

Štai ir atėjo RUDUO, nes melancholija kartu su juo.

Kaltas ruduo.

Bet su rudeniu.  Auksinio oro, šildančių rankų, nuoširdžių pašnekesių ir šiltos arbatos. Jaukios tylos. Mielų šiltų akimirkų, kurias norėtųsi sustabdyti.

Timutė

P.S. Jei skaitai privalai klausyti SEL “Sweet ateitis”, nes dabar kaip tik groja ši daina.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


  • Ieva: Nerealiai! Šaunuoliai, tokie kūrybingi ir nuoširdūs krikšto tėveliai. Įsivaizduoju, kad šventė išties buvo nuostabi, jaudinanti ir nebanali.
  • Ugnė Andriejūnaitė: Nusipirkau "Viena diena" ir tikrai nepasigalėjau... Dabar viena iš mano mylimiausių knygų puošia mano lentyną!
  • Edita: O filmas!... FANTASTIŠKAS. Ir Dexteris, ir Ema - puikūs aktoriai, nuostabi vaidyba. Noriu knygos!!! Gal nenuvils?
%d bloggers like this: