Timutes's minds

Please, don’t stop the rain

Posted on: 2009/09/28

Galiu užgesinti šviesas ir užpūsti žvakes, bet vis tiek matyti šviesa pro atidarytą langą į naktį. Šaltoka, bet vaizdas vertas šaltų rankų ir pėdų, užkimusio balso. Gali matyti rodos viską, net mylimus žmones tame danguje, girdėti – net žvaigždes šnibždant. Keistas jausmas. Gal tai tik rudens melancholija? Šiurpas nueina per kūną kai pameni, kad nuo neatmenamų laikų skaičiuoji žvaigždes, joms pasakoji kuo gyveni ir žaviesi jomis. Tik jos vienintelės taip ilgai žiba ir niekas nemato jų sudegant. Tik kartais. Šią vasarą man pasisekė – pamačiau kaip žvaigždė suskilo į tūkstančius mažų aukso dulkių ir sekundes pažibėjusi dingo. Keistas grožis šio dangaus. O žmonių akyse kas žiba? Kas juos daro laimingais? Neatsakoma į šiuos klausimus… Ryte… Kada paskutinį kartą ėjai pasitikti saulės? Ar matei iš kur ji kyla? Ką tada mąstei? Žavinga matyti vis daugiau šviesos… Nors ir ruduo, skraido voratinkliai, rasa ir šaltas Mano Jūros vėjas… Visa tai šį rudenį daro stebuklingą.

Please, don‘t stop the rain…

Jei lyja, taip norisi pasidžiaugti lietumi. Šiandien saulė švietė ir lijo vienu metu. Pasakiška. Dažnai pila kaip iš kibiro ir tada… Kartais norisi ištarti: Please, don‘t stop the rain… Gal tai dainos magija, o gal iš tiesų lietaus stabdyti nereikia? Gal nebūtinai mūsų visos dienos privalo būti saulėtos? Gal ne visada privalome šypsotis? Jei skauda – ar galime tai parodyti? Ar esami laisvi sakyti tai, ką galvojame? Ar paskui neskauda? Kada atrandame save? O kada prarandame? Galime apsvaigę gyventi. Pabėgti nuo visko į tolimas šalis, bet širdimi alkti to, ką palikome, sutikome, neatradome. Galime keistis fiziškai, bet širdies niekad nepakeisi. Galime bandyti išmesti iš savęs tam tikras savybes, bet apgailestauju, ir tai neįmanoma. Galime iš visų jėgų stengtis pakeisti save, bet ir tai nėra įmanoma. O gaila. Norėtųsi išrauti širdį ir užprogramuoti save nejausti ir nemąstyti, bent kelias dienas. Išjungti save ir likti mase, kuri gali pildytis naujų potyrių ir tapti kitokia. Gal tai įmanoma? Bet tai ne tokiems žmonėms… Viskas priklauso nuo žmogaus.

Nežinau tu ar aš…

Nežinia, kas daro mus laimingais. Bet vienas protingas žmogus šią vasarą man pasakė, kad SVARBIAUSIA, KAD TU ŽINOTUM KAS TAU YRA LAIMĖ IR LINK JOS EITUM IR VISKĄ DARYTUM. JEI ŠIAME KEYLJE DAROMI SUNKŪS SPRENDIMAI, PRISIMINK, JIE DĖL TAVO LAIMĖS. Niekaip negaliu išmesti šių žodžių. Ačiū už juos. Keistas ruduo. Daug pokalbių su arbata apie žmogų ir jo santykį su kitu. Bet visi sutinka, kad svarbiausia žmogui būti laimingam, nes tik tada jis gali daryti kitus laimingais. Vakar skaičiau dviejų mylinčių žmonių pokalbį, kurie vienas dėl kito galėjo padaryti daug, tačiau tai suprato tik tada kai viskas pakibo ant plauko. Ar visad iš tiesų geriausia yra gailėtis tai, ko padarei? O gal nedaryti nieko? Gal yra likimas ir jis viską sutvarko? Jei Likimas yra, tada jis toks senas ir pavargęs, nes turi rūpintis daugeliu iš mūsų. Nieko iš jo neprašyčiau, tik norėčiau paklausti kaip jis išrenka kiekvienam iš mūsų tobulas akimirkas, kodėl duoda vienokias, o ne kitokias pamokas? Padėkočiau už sustabdytas akimirkas ir bent akimirką norėčiau pažiūrėti jam į akis.

O jei šiandien bus lietinga diena, gal nekeiskime nieko ir nemelskime saulės. Prašau nestabdykime lietaus. Būtų smagu bėgti per lietų, balas, bristi per šlapią žolę ir leisti lietui prausti tavo akis. Prašau, nestabdykime lietaus… Nekeiskime savęs…  Padėkime Likimui mums kurti gražų rytojų.

labanakt

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


  • Ieva: Nerealiai! Šaunuoliai, tokie kūrybingi ir nuoširdūs krikšto tėveliai. Įsivaizduoju, kad šventė išties buvo nuostabi, jaudinanti ir nebanali.
  • Ugnė Andriejūnaitė: Nusipirkau "Viena diena" ir tikrai nepasigalėjau... Dabar viena iš mano mylimiausių knygų puošia mano lentyną!
  • Edita: O filmas!... FANTASTIŠKAS. Ir Dexteris, ir Ema - puikūs aktoriai, nuostabi vaidyba. Noriu knygos!!! Gal nenuvils?
%d bloggers like this: