Timutes's minds

Kiek sveria žodžiai?

Posted on: 2009/10/19

Kada žmonės rašo? Ką reiškia žodis?

Kažkada skaičiau, kad to ko negali pasakyti kitam ar sau pačiam , geriau parašyk  laiške ir atiduok arba palik dulkėti stalčiuje. Jei neatiduosi laiško su žodžiais ir mintimis tam žmogui, kuriam tai skirta – vadinasi, to ir nereikėjo. Kartais rašymas yra tik procesas išvalyti tavo mintims. O ką daryti su mintimis, kurios ateina ir nepalieka mūsų? Dienoraštis? Kas jis toks? Vergaujančių žodžiams kalėjimas? Jei rašai žodžius, rask jiems ir skaitytojus. O kas jei skaitytojas noriu būti tiks aš pats – žmogus? Laiškai. O ką daryti, kai rašai laiškus ir jie nepadeda? Kalbėti? Tai dar viena dovana žmogui. Bet argi nebūna dienų kai negali kalbėti? O ką jau besakyti apie tas akimirkas, kai žmogus dreba iš jaudulio, nes tie žodžiai keičia jo ir kito žmogaus gyvenimus. Kartais reikia duoti valią žodžiams… Sakyti juos ar rašyti?

Kuris žmogus stipresnis – ar tas, kuris sugeba pasakyti tiesiai į akis, o gal tas, kuris rašo? O gal abu viename? Sunku kalbėti ir žiūrėti žmogui į akis, todėl dažnai jas nuleidžiame, žvelgiame į Laisvės alėjos tolį, praeivius ir tik jaučiame kito žmogaus, tik jos nukreiptos ne į tave, o į kitą alėjos pusę, nes ir jam sunku klausyti žodžių. Kiek sveria žodžiai?

Kodėl kartojame dainų žodžius? Jie juk nėra mūsų pasakyti ar sukurti. Bet jie turi svorį, nes primena kažką, gal sustabdytas akimirkas, kvapus, šilumą ir kitus žmones. Kiek sveria kalbėti ir rašyti? Kiek sveria žodis? Nuo ko priklauso žodžio sunkumas ir lengvumas?

O kiek sveria tyla? Kartais tyla būna skaudesnė nei bet koks žodis. O kartais ir paprastas „teigiamas“ žodis, pvz., „ačiū“ gali labai įskaudinti. Kartais žodžių skausmas būna aštresnis už stiklo šukių smigimą į tavo odą, būna ir taip, kad vienas žodis suteikia Pegaso sparnus. Laikinas džiaugsmas kol nepamiršti jų… Parašyti žodžiai – vertybė. Tik dabar pagalvojau apie knygas, kaip apie žodžius.

Žinau tik viena… Neužtektų pasverti visų pasaulio kalbų žodynų, kad sužinotume kiek sveria žodžiai. Jų svorį reikėtų matuoti jausmais.

Gal ir gerai, kad toji Skaitmeninė revoliucija įvyko. Dabar kiekvienas turi galimybę rašyti tai ką galvoja.. O ar tai gerai? Ne mano valia spręsti, nes ir mano žodžiai daugiau skirti sau pačiai. Kodėl rašai? Todėl, kad negali tylėti. O gal todėl, kad per daug minčių ir reikia išvėdinti galvą. Pasivaikščiojimas nepadeda, mintys lieka su tavimi ir su vėju nenuskrieja… Tada rašyk. Kas yra blogas? Jei tau bloga – rašai!  Blogas yra tavo vergovė. Kiekvienas taškas ir raidė yra kaliniai. Bet nustoti rašyti negali, vadinasi, tu vergas ir kalinys.

Kartais žodžiai yra skauždiausi ginklai, bet būna dienų, kai ir lavoną jie žmogumi vėl paverčia.

Kiek tau sveria žodžiai?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


  • Ieva: Nerealiai! Šaunuoliai, tokie kūrybingi ir nuoširdūs krikšto tėveliai. Įsivaizduoju, kad šventė išties buvo nuostabi, jaudinanti ir nebanali.
  • Ugnė Andriejūnaitė: Nusipirkau "Viena diena" ir tikrai nepasigalėjau... Dabar viena iš mano mylimiausių knygų puošia mano lentyną!
  • Edita: O filmas!... FANTASTIŠKAS. Ir Dexteris, ir Ema - puikūs aktoriai, nuostabi vaidyba. Noriu knygos!!! Gal nenuvils?
%d bloggers like this: