Timutes's minds

Kad ir kur bebūčiau…

Posted on: 2009/11/12

Vakar galvojau apie tobulo teksto savybes, bet šiandien jau galiu drąsiai pasakyti, mielieji tikrieji ir virtualaus pasaulio draugai, tobulas tekstas, kuris gimsta iš tavo vidaus, sielos gelmių ir nė vienas tobulas antras, gramatinių klaidų nebuvimas nesuteiks jam tobulybes titulo. Kiekvienas rašantysis, o šiais laikais, tai nebūtinai rašytojas ar žurnalistas ar jų kritikas, gali  savaip interpretuoti tuos pačius reiškinius, tačiau tobula tai, kad kiekvienas jis, kuria tekstą. Žodžiai sulipę į sakinius, sudaro mūsų esybę ir kiekvienas tekstas, mielas drauge, nėra melas, nors dar vakar galvojau, kad net dienoraštis yra mažas melas  sau ir taip sukuri savo gyvenimo simuliakrą. Tik nežinia sau ar tam , kuris atsitiktinai ras ir perskaitys? Nebūtinai melas yra visa tai, ką rašai, sakai…

Šią vasarą supratau, kad miestas yra tobula esybė. Čia gyvena žmonės, tie, kuriuos tu pažįsti ir vadini draugais, pažįstamais ir tie, kurių dar neatradai ir tai žavinga. Tas miestas, persikelia ir į virtualias erdves. Blogai apie miestą, filmai, klipai, temos ir diskusijos Laisvės alėją, visuomeninius renginius ir bohemos susirikimus klausytis Pecha Kucha idėjų iš tų žmonių, kurie nebijo rodyti net keisčiausių  savo pusių. Miestas tobulas ir tiems, kurie jo nekenčia, sakydami, kad vasara yra malonumų  metas gamtoje ir nieko geriau negali būti,

Kiekvienas miesto grindinio akmuo kas dieną įsimena mažiausiai kelias dešimtis pėdų, o jos kuria gyvenimus, ne tik savo, bet ir miesto, Lietuvos ir Pasaulio. O pagalvokime, kas būtų jei kiekviena pėda įsispaustų tuose akmenukuose? Kiekvienas norėtume grįžti ir pažiūrėti kaip gyvena mūsų akmuo, nors pėda jau tūkstančius kartų mynė kitus akmenis ir net užaugo ar paseno.

Miestas tobula vieta skleistis kūrybinėms idėjoms. Nors gamta įkvėpadavo, įkvepia ir įkvėps dar daugelį žmonių, juk sakoma, kad ji tobula, tačiau joje visi ieško naujovių, tad gal gana? Miestas tobulas įkvėpimo šaltinis. Paprasčiausias pavyzdys – nestandartinis plotas žolės prie stiklinio ofiso pastato, parduotuvių vitrinos ir net tas pats vartotojiškos kultūros paminklas – Akropolis – įkvepia net intelektualais vadinamus rašančiuosius. Jie teigia, kad ten eina ieškoti beprasmybės, tačiau nuėję, stebi aplinką ir rašo apie prasmę arba net randa ją. Keista, bet kam slėptis nuo vartotojiškumo. Jis šalia mūsų ir tas pats Akropolis yra net galių šaltinis. Nepastebėjote, kad nuėję ten nusipirkti sijono ir pasižvalgyti švarkelio prie jo, mažiausiai po pusvalandžio pajuntate, kad nebeturite jėgų… Kur jos? Juk masė žmonių, na gerbiama dėstytoja, ne Ortego Igasetto Masių sukilime, sugėrė jūsų mintis, jausmus ir dabar esate tarsi išsunkta kempinė – sausa, pavargusi ir nebežinanti ko ir kodėl čia atėjo. Kiekvienas miestas – tobula erdvė žmogui. Gatvės, naktinės šviesos, praeiviai, langai, nukritęs lapas ir pirmoji snaigė. Kiekvienas gyventojas kuria miesto istoriją, o senose nuotraukose atpažinsime save, kad ir po tūkstančio metų.

Ar nėra taip buvę, kad eitum gatve pirmą kartą, o žinotum viską, kas joje? Svetima šalis ir miestas, tikrai žinau, niekada čia nebuvau, bet žinau visą gatvę mintinai. O gal čia Paryžiaus kerai? O gal mano tariamas kosmopolitiškumas ir europietiškumas. Ar tikrai kiekviename mieste aš jaučiuosi kaip namuose? Net Judita Vaičiūnaitė apie Kauną rašė pasakiškas eiles ir prisiminimus… Aš savuosius kol kas saugau giliai širdyje, bet Kaunas – tai mano miestas, kad ir kur bebūčiau.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


  • Ieva: Nerealiai! Šaunuoliai, tokie kūrybingi ir nuoširdūs krikšto tėveliai. Įsivaizduoju, kad šventė išties buvo nuostabi, jaudinanti ir nebanali.
  • Ugnė Andriejūnaitė: Nusipirkau "Viena diena" ir tikrai nepasigalėjau... Dabar viena iš mano mylimiausių knygų puošia mano lentyną!
  • Edita: O filmas!... FANTASTIŠKAS. Ir Dexteris, ir Ema - puikūs aktoriai, nuostabi vaidyba. Noriu knygos!!! Gal nenuvils?
%d bloggers like this: