Timutes's minds

Archive for sausio 2010

15min.lt, Alfa.lt, TV3, ZIP FM ir Coffe inn statistinė savaitė Facebook’e. Skaičiuojam bendruomenės augimą, jos aktyvumą ir turinio generavimą. Kodėl šie brandai? Kol kas tai yra vieni stipriausių Facebook’o erdvės žaidėjų: jų auditorijos auga nenustodamos, fanai aktyviai veikia šioje erdvėje.  Teisybę pasakius, kai kurie jų yra įdomūs tik dėl to, kad yra konkurentai. Taigi, let’s start.

Veidaknyge.lt duomenimis

Anot, Veidaknyge.lt Facebook’o auditorijų augimo statistika tokia:

15min.lt per šią savaitę nuo 11 389 užaugino auditoriją iki 12.740 gerbėjų. Skirtumas yra 1351 draugas Facebook’e. Veidaknyge.lt rodo +1268. Matyt vėluoja tik diena kita.

Alfa.lt +543, o iš viso jie turi 4.892 gerbėjus.

TV3 +549, o viso jie turi 8.407 gerbėjus.

ZIP FM +438, viso 12.185 gerbėjus.

Coffe inn +345, viso 11.120 gerbėjas.

Nepamirškite, kad Veidaknygės duomenys vėluoja. Šią savaitę sekiau tik 15min.lt augimą, bet nuo kitos pateiksiu ir visų kitų realų fanų augimą.

Apie aktyvumą diagramomis

Pirmiausia, įrašų skaičius per savaitę. Įrašais vadiname organizacijų sukurtą turinį.

Taigi, man kaip visų fanui Facebooke, šią savaitę vidutiniškai per dieną atėjo 13 įrašų. 15min.lt per dieną 2-3, Alfa.lt ir TV3, 1-2, ZIP FM -1, Coffe inn – 1. Didžiausi creative producer’iai yra 15min.lt, Alfa.lt ir TV3.

O ką Facebook’o draugai veikia šių brandų socialinėje erdvėje?

Jie yra tik pasyvūs stebėtojai? Reaguoja į organizacijų pateikiamą turinį? O gal patys kuria jį? Apie viską iš pradžių. Visos, išskyrus TV3, organizacjos Facebook’o wall’ą laiko atrakintą ir draugai gali skelbti turinį ant jos. Taigi, kokia tokio aktyvumo statistika?

15min.lt skelbtas foto konkursas sulaukė didelio dėmesio, todėl Facebook’o draugai aktyviai kėlė savo nuotraukas ant wall’o. Coffe inn draugai ant wall’o nepamiršta parašyti, kad ateina pirkti kavos ar sukūrė naują trafaretą kavai, o ZIP FM – kelia klausimus apie trikdžius.

Trumpai apie “Like it“:

Šią savaitę daugiausiai fanai mėgo 15min.lt turinį, o mažiausiai – Alfos.lt. Mieli Facebook’o draugai, jūs šią savaitę esate labai aktyvūs. Šaunuoliai.

Kiek komentarų parašėte?

15min.lt ir TV3 Facebook’o draugai šią savaitę parašė daugiausiai komentarų.

Trumpai apie turinį

Taigi, Facebook’o turiniu vadiname lentelėje išvardintuosius. Coffe inn ir 15min.lt labiausiai stengiasi kurdami turinį, nes pavyzdžiui, TV3 Facebook’e tik deda anonsus apie filmus, laidas ir kt. Iš tiesų dar kartą pasikartosiu, tokia Facebook’o ir TV jungtis – super. Vakar stebėjau kas vyko TV3 Facebook’e per Chorų karų tiesioginę transliaciją. Šauniai Facebook’as veikia kaip nuomonių lenta ir fano, kaip “Look at me, I am creative producer“  junginys. Po kiekvieno miesto pasirodymo pasipildavo fanų, būtent iš to miesto komentarai. Teisybę pasakius, tikėjausi didesnio aktyvumo, bet yra kaip yra. TV ir Facebook’as puikiai gali bendrauti su savo auditorija vienu metu. Tačiau ar tik anonsuoti laidas, filmus ir serealus užtenka? Fanams dar nenuobodu? Gal vertėtų pamąstyti apie įvairesnį turinį. Alfa.lt ir toliau postina straipsnius ir pagal juos kuria klausimus savo auditorijai. Klausimų-atsakymų šou jau pabodo. Gal ką nors naujo? ZIP FM – šaunuoliai: laidų fragmentai, klausytojų sukurtas turinys, foto ir konkursai. Tačiau labiausiai norisi pagirti Cofe inn ir 15min.lt, nes jų turinys – įvairiausias. Jie rengia konkursus. Kalbant apie juos, vertėtų išskirti dvi rūšis: kai Facebook’o draugas turi atsakyti į klausimą ir kitas – kai turi sukurti, pavyzdžiui, Coffe inn konkursas ir 15min.lt foto konkursas. Coffeinčikai pristatinėja ir naują meniu, o 15min.lt šią savaitę įdomiausia: Akcija išgelbėk 15min.lt kalėdinę eglutę.

Reklama

Alfa.lt, 15min.lt ir TV3 yra pagrindiniai trys žaidėjai social media žaidimo aikštelėje. Konkrečiai šiandien noriu apžvelgti jų veiklą Facebook’e. Kiti žaidėjai, tokie kaip Balsas.lt (gerbėjų – 621), Delfi.lt (142 gerbėjai), Delfi.TV (467 gerbėjai), o LNK pavyko rasti tik 65 gerbėjų grupę – kol kas yra abejingesni social mediai. Bet matyt tai tik laiko klausimas. LRT (2.127 gerbėjai) nors ir labai auditorijos neaugina, bet stengaisi generuoti turinį. Smulkesnes media orgnizacijas palikime kitiems kartams. Tad trumpai apie viską.

Ką media kanalai transliuoja per Facebook?

TV3 sveikintina iniciatyva – realiu laiku bendraujama su skaitytojais, kurie žiūri, pavyzdžiui, “Nusivylusias namų šeiminkes“ ir “sėdi“ Facebook’e. Šaunuoliai.

Įrašas sulaukė 62 “I like it“ ir 31 komentaro. Žiūrim TV ir sekam naujienas Facebook’e. Smagu. Kuo daugiau veiklos, tuo geriau. www.15min.lt ir organizacijos Facebook’as taip pat draugauja. Praneša žinias apie tiesioginę konferenciją. Taigi pavyzdys visiems, kaip galima su Facebook bendruomenėmis draugauti čia ir dabar.

15min.lt ir Alfa.lt Facebook sienų (wall) nerakina, TV3 rodo savo ir bendruomenės įrašus atskirai. Kodėl reikia bijoti skaitytojų nuomonės ar žinutės? Šventiniu laikotarpiu jie sveikino savo mylimas žiniasklaidos organizacijas, o pavyzdžiui, 15min.lt fanai pasidalina žiniomis apie sugadintą žalią žmogeliuką. Smagu kai išlaikoma daugiafunkcinė komunikacija ir ne tik media kanalas kuria turinį. Facebook’e susitinka media organizacija, jos produktai, adaptuotas turinys Facebookui ir organizacijai neabejinga bendruomenė.

Kuo daugiau fanų tuo geriau?

15min.lt 11.753 gerbėjų

TV3 8.093 gerbėjų

Alfa.lt 4.561 gerbėjų

Kas dieną patikrinus Veidaknyge.lt, gali matyti pokyčius, nors ir vėluojančius. Praėjusios savaitės statistika tokia: TV3 +672, Alfa.lt +511, 15min.lt +149. Mėnesio pokytis: TV3 +2215, 15min.lt – 1297, Alfa.lt +848. Kitą savaitę lauksim naujų duomenų.

Bet bendruomenės auginimas vien tik dėl skaičiaus yra greičiau sportinis interesas. Įdomu, kas šioms media organizacijoms svarbiau – skaičius ar auditorijos aktyvumas? Paskelbus konkursą, kuriame reikia atsakyti į klausimą per kelias minutes sulaukiama daugiau 40 bendruomenės narių atsakymų, pavyzdžiui, 15min.lt konkursuose dažniausiai dalyvauja apie 70 fanų. Konkursai veikia greitai ir neskausmingai. Dovanos visus vilioja. Bet bendruomenių nariai nepamiršta išreikšti savo nuomonės po pateikiamu turiniu, parodo, kad jiems tai yra artima su „I like it“. Kas naujo ir įdomaus? Bendruomenė pradeda bendrauti! Fanai kalbasi vieni su kitais, pavyzdžiui, 15min.lt konkursas: Kas norite nusivesti draugą į kiną? 🙂 – fanai bendrauja vieni su kitais, kviečia į kiną, nors vieni kitų ir nepažįsta. Be to, jie kartu gelbsti savo ir 15min.lt kalėdines eglutes, sodina vieni pas kitus ir kt.

Šaunuoliai. Facebook’o bendruomenė juda iš on line į real life. Gal sulauksime ir žiniasklaidos organizacijų iniciatyvos ir jie padės šiam procesui. Kažkas jau girdisi, tad laukiam!

Metų pradžios statistika (2009 01 01 – 13)

Alfa.lt nustojo Facebook ‘ą naudoti kaip antrą portalą ir pagaliau pradėjo atrinkti žinutes būtent šiam media kanalui. Šaunuoliai. Alfa, gal sureagavot į Komunikacijos Facebook‘e naujieną? TV3 jau nuo pat pradžių adaptuoja žinutes Facebook’ui, o 15min irgi stengiasi, tikėkimės nepersistengia.

Sausa statistika: skaičiuojam Facebook įrašus, fanų veiklą ant page wall’ų, Like it ir komentarus. Visi duomenys lentelėje.

Taigi, per 13 dienų organizacijos savo Facebook’o puslapiuose pateikė skirtingą skaičių žinių. Vidutiniškai 7 žinios per dieną iš visų trijų. 15min.lt per dieną paskelbė vidutiniškai po vieną žinutę, Alfa.lt – 3, o TV3 – 2. Tačiau suskaičiavus atskirai matyti, kad 15min.lt aptariamas dienas pateikdavo po 1-2 žinutes, o Alfa.lt ir TV3 po 3-4. Organizacijų aktyvumas skiriasi, tačiau bendruomenių aktyvumas 15min.lt ir Alfa.lt skiriasi nežymiai. Vienareikšmiškai, TV3 pirmauja komentarų skaičiumi, o Alfa.lt sulaukė ir tokių įrašų, kurie nesulaukė jokio bendruomenės dėmesio.

Kol kas tik skatistika, o kitą kartą bus ir turinio komentarai. Taigi, nuo šiandien kiekvieną savaitę mini “ataskaitos“ iš Facebook žaidimo aikštelės.  Kas žino gal ir aktyvių narių padaugės.

Transnational culture is a direct outcome of the internationalization of production and accumulation promoted through standardized development models and cultural forms.[1] Supermarkets, shopping moles, credit cards, Hollywood production and other American dreams give us the feeling of being at home. You do not need to change the place, e. g. if you are Lithuanian you can buy H&M, read Vogue, watch The sex and the city, listen to the American idols, etc. Globalization era gave us global opportunities to buy, to get, to watch, to eat, etc. These actions are consumption. So, one of the main point of globalization is to create transnational needs and to sell them. The role of media and advertising, consumerism also increases in the era of globalization.  What is new? The market is not local anymore. It is semi open and you can sell for any consumer in the entire world.  However, diverse of cultures could make this process very difficult. Globalization is integrating not just trade, investment and financial markets. It is also integrating consumer markets. Economically, there is fierce competition to sell to consumers worldwide, with increasingly aggressive advertising.[2]

Now we are going to discuss about the transnational advertising culture. The aim is to find out how transnational advertising works and what process it is. Case analysis method is content analysis. The object of the case analysis is images of the Head & Shoulders transnational advertising. Issues:  sometimes advertisers can not to create the one valuable image and to sell it worldwide

How to sell the dream?

‘To sell the dream’ is the most important thing in global marketing. Why the dream? Transnational organizations are playing with consumer’s the ‘watching’, ‘dreaming’, ‘buying’ game. Firstly, they want us to see the product, after to dream about it and, finally, to buy it. If the organization has the aim to sell it worldwide it must think about transnational advertising. How to sell American dream for Europeans or Asians? How to sell American Barbie to Japanese or Taiwan girl? How to sell the Japanese watermelon for 100 $ for American tourist? These questions could be answered – to make it valuable. How? The best way to do this is to create the valuable image and to addict consumer with it.

Nowadays joy and happiness are perfumes and love, caring and hope are cosmetics[3] for the most of women in all over the world, e. g. let’s look at slogans: ‘Because I’m worth it’ (L’Oréal’s), ‘adding beauty to care’ (Nivea), ‘Maybe she’s born with it. Maybe it’s Maybelline’, etc. Moreover, have a look at the names of fragrances, e. g. DKNY ‘Be Delicious’, ‘Miss Dior Cherie’, etc. Companies are selling not production, but the feeling of being delicious, worth it, adding beauty, etc. Companies are not selling just mascara, eye shadows or perfume.  They are creating images of consumption, which gives us values. How it works? “MTV, Western news and movie channels, and other Western media influences spreading across Asia. The cultural heritage of these countries is being threatened by trans border data flow, media images moving across national borders thanks to new electronic forms of media delivery. People are told they need products they never “realized” they required. They are told via media that Western styles and habits may be better or more desirable than their own traditions and customs. Young people in particular now grow up with stronger ties to New York and Los Angeles than their own capitals and families”.[4] Media is strong power to spread the message for consumers about production and services they never realized they required. If it is valuable and worth full consumers will buy it. What to do if it is the new product in the global market? How to make people want it? The answer is to create values.

Creating transnational values

To create transnational values the ‘economy’-‘culture’-‘media’ model should be used. Firstly, the main aim of economic side is to show us ‘Culture of Addiction’ and after to sell the addiction to us (consumers). Social media is great example of this: Facebook – it is new, fashionable, it makes us happy and gives opportunity to participate, we all can succeed, get the value and satisfaction, etc. It is global and lots of consumers are addicted with it. How it happened? They made transnational values: communication and participation effect are the main values and addiction. It gives strong feeling of being successful for consumer and makes him happy. He does not need to get out from the comfortable home (his place) to be succeeding. He needs only to log in on Facebook and to participate. What we need more? It takes 50 years for radio to reach 50 million users, TV – 13 years, internet – 4, IPod – 3 and Facebook less than 9 months to reach more than 100 million users. Congratulations for Facebook team – they really know what worldwide consumer needs. Is it revolution of the globalization? Does it really work worldwide? Let’s think why Facebook has more 70 languages? It is adaptation for each culture. What about advertising on Facebook? It is even more global than in ‘old media’. Social media gives real time, target of global consumers, creates values and gives participation for both – consumer and seller. However there are lots of opinions about it, but for the most of companies it works. So, the movement is toward grabbing attention and creating a desire for things that people never knew was needed. It also is about using the media to homogenize culture. MTV is another example. Here we have entertainment programming which doubles as a continuous commercial for music CDs, clothing lines, talk shows involving music personalities, and a variety of other marketing ploys.[5] Cultural programming using human technologies and media have strong power to sell.

Do we really sell transnational values?

Can we say that culture in the transnational advertising is the main point? Why? Organizations are selling products for consumers, which are from different cultures. So, if they want to sell the product they should sell the culture. How it works we are going to discuss in the other part of this topic. Do we have worldwide culture? Maybe Coca Cola could say ‘yes, we have worldwide drinking culture’ and Mc Donald’s –‘eating culture’, but what about the rest of companies? Consumer culture and identity helps advertisers to sell. Why? Let’s take an example, advertising of skin-lightening products persuades the African women to be ashamed of their own color and try to be white[6]. So, their racial identity is one of the most powerful weapons available for safeguarding their human identity. It works the same with hair straightener. “Dear, curly girl, companies are selling image of you with straight hair” – about it you were dreaming so long and now your dream can became the truth. Is it not the dream selling? So, culture and images are very important.

Economy, culture and images should have a channel to reach the global consumer. Media has very strong power. Even new media is more global and organizations can send message via it worldwide. “The new global culture is the expression of deterritorialisation and a borderless world. Operating through the logic of late capitalism, it can be seen as the creation of powerful media empires and transnational companies with a culture of consumption or the capitalist agenda as one of the primary signifiers of the era of globalization.”[7] There are any boundaries, place and time regulations for culture of consumption to reach consumers worldwide via semi open new media. “Designing a global advertising message enables to maximize audience reach among different peoples with diverse cultures. The problem is that homogenized or broad appeal message often fail to consider the impact on local cultures. Transnational advertising promotes consumer demand for Western products and lifestyles, regardless of the real-life needs and wants of local culture. The issue becomes especially problematic when product being advertised is hazardous or inappropriate for local consumption.”[8] However, “on the social side local and national boundaries are breaking down in the setting of social standards and aspirations in consumption. Market research identifies “global elites” and “global middle classes” who follow the same consumption styles, showing preferences for “global brands”. There are the “global teens” — some 270 million 15—to 18-year-olds in 40 countries — inhabiting a “global space”, a single pop-culture world, soaking up the same videos and music and providing a huge market for designer running shoes, t-shirts and jeans.”[9]

How media works?

How media is used in this process of selling worldwide? “The term media imperialism is closely associated with homogenization of culture. Traditional discussions concerning media imperialism are usually related to one country’s ability to export and influence another country through its media products and services. Transnational products typically showcase products such as soap, cosmetics, tobacco, processed foods, and drinks – items far removed from the basic and unfilled needs for clothing, housing, and food. Transnational advertising is perceived to be a threat to developing countries because it is culturally laden and has the potential to influence social values and economics priorities”.[10]

As far as we can see, transnational advertising could be the system of:

  • Creating the valuable cultural image for consumers.
  • Addicting consumers with that image trough the media.
  • Selling that cultural image (to make consumer buy your item).

How to create transnational value for a global consumer? Is it enough to create the international image? Can we sell ‘Christmas’ as a value, like Coco Cola does?

To sum up,transnational advertising could be called as cultural programming. Advertisers are coding cultural images to addict us with the item. Item is transformed to the valuable image. All these ideas and cultural programming is done via media. Especially, new media is semi open platform for advertising. Place and time are not the issue for transnational advertising now. Images and culture can reach the consumer through the media every single second. Global consumer is the target of culture and culture is the image of the selling dream – item. The main point of transnational advertising is to create values and addict people to valuable image.

Once again it is proved – think globally, act locally.


[1] Noreene Janus, Cloning the Consumer Culture, via interet: http://www.medialit.org/reading_room/article219.html

[2] The United Nations Development Program’s 1998 Human Development Report,via internet: http://www.globalissues.org/article/160/media-and-advertising

[3]John Kavanaugh, Idols of the Marketplace, via Internet: http://www.medialit.org/reading_room/article218.html

[4] Anup Shah, Media and Advertising: via Internet: http://www.globalissues.org/article/160/media-and-advertising

[5] Anup Shah, Media and Advertising: via Internet: http://www.globalissues.org/article/160/media-and-advertising

[6]The example is taken  Noreene Janus, Cloning the Consumer Culture, via interet: http://www.medialit.org/reading_room/article219.html

[7] Sangeeta Rao , “Other“wise?: The Selling of Global Cultural Difference: via Internet: http://www.proxsa.org/resources/sanskriti/vol7/srao.html

[8]Richard A. Gerson: The transnational Media corporation – Global Messages and Free Competition. 1996.

[9] Anup Shah, Media and Advertising: via Internet: http://www.globalissues.org/article/160/media-and-advertising

[10]Richard A. Gerson: The transnational Media corporation – Global Messages and Free Competition. 1996.

Dar žiemą svajingai pildžiau dokumentus Erasmus studijoms Danijoje, Suomijoje arba Airijoje. Negalėjau patikėti kai „erasmusininkų“ sąraše pamačiau savo pavardę. Pasiruošimas  studijoms sukėlė ir streso, ir džiaugsmo, bet net iki skrydžio ir pirmo žingsnio Suomijoje nebuvau tikra niekuo. Jaučiau džiaugsmą, stresą, norą viską pamatyti, išgirsti, išmokti ir t. t. Pasakyti teisybę apie Erasmus patirtį?

Pasiruošimas naujam gyvenimo etapui

Mielieji studentai, galit ruoštis nesiruošę, bet Erasmus gyvenimas pateiks daug staigmenų, todėl siūlau pasidomėti gyvenamąją vieta, kainomis, būtinai perskaitykite visas sutartis labai atidžiai, o daugiau vienintelis patarimas – būkit pasiruošę nuotykiams su dokumentais, universitete, naujoje šalyje ir t. t. Svarbiausia yra nepasimesti ir būti drąsiems. Nebijokite, ten visad yra žmonių, kurie mielai jums padės, bet kokiu klausimu. Be to, tikrai patariu: „ask google“ arba „ask facebook“ 🙂 Pastarajame sukurta daug grupių ir puslapių, kur rasi Erasmus studentų. Tik nesivaržyk klausti! Kartą paragavęs Erasmus, jau niekad nebebūsi „piktas“ studentas, o norėsi visam pasauliui pasakoti kaip gera būti ERASMUS STUDENTU!

Mokslas. Dėstytojai. Studentai.

Studijomis Tamperės universitete likau sužavėta. Teisybę pasakius, visad buvau maksimalistė ir devintukas man jau buvo vos ne didžiausia gyvenimo katastrofa, tačiau džiaugiuosi, kad studijos užsienyje atvėrė akis. Pagaliau stipriau pradėjau vertinti gaunamas žinias, patirtį, dėstytojus ir jų patirtį, tikrai pamačiau, kad jie stengiasi tau perteikti žinias, tačiau nebruka sausos teorijos ar savo nuomonės. Jiems svarbiausia, kad tu pradėtum kritiškai mąstyti, išsakytum savo nuomonę ir aktyviai papildytum jo pateikiamą informaciją. Neįkainuojama buvo tai, kad apie žiniasklaidą ir jos sistemas išgirdau tarptautiniu aspektu. Mano pasirinktuose kursuose mokėsi studentai iš įvairiausių šalių: Meksika, Ispanija, Italija, Lenkija, Suomija, Rusija ir kt. Dėstytojai vertina studentą ir jo nuomonę, todėl  tavo, kaip studento ir pradedančio specialisto, įnašas į paskaitą yra labai didelis. Netgi mokytis pradėjau kitaip. Kai kurioms paskaitoms reikėjo kas savaitę perskaityti po kelias knygas ar šūsnį straipsnių, tačiau jie niekad nepaklausdavo nė vieno teorinio klausimo ir net neliepdavo žodis į žodį atkartoti, pavyzdžiui, Marksizmo teorijos. Nepykit miela dėstytoja, bet ir dabar idealiai nepamenu ką K. Marksas ar J. Habermasas norėjo pasakyti savo teorijomis, nors tikrai mokiausi koliokviumui. Jei tektų mokyti studentus, tikrai remčiausi tarptautine patirtimi. Mieli dėstytojai ir studentai, svarbiausia mums visiems suvokti, kad žinios sensta labai greitai ir nebūtina įsiminti visko iš eilės. Tikrai žinau, kad išmokau daug naujų dalykų apie social media, computer mediated communication, žiniasklaidą įvairiose Europos šalyse ir kt. Vertinu tas žinias, nes kai ko gal ir Jūs nežinote 🙂 Dabar apie žiniasklaidos procesus, naujoves ir kt. mąstau globaliai. Aišku, ne viskas buvo rožėmis klota, bet jei jau sugebėjau atsiskaitinėti projektą prieš tris šimtus žmonių ir nebijoti, vadinasi, kažko tikrai išmokau. Juk Lietuvoje kartais baisu ir prieš devynis „budelius“ atsiskaitinėti savo prezentaciją.

Erasmus linksmybės

Jau pirmąją dieną sutikau daug žmonių iš viso pasaulio. Apsvaigo galva nuo kalbų įvairovės ir žmonių gausos, nes Tamperės universitete kiekvieną semestrą studijuoja daugiau nei tūkstantis studentų iš viso pasaulio. Per semestrą susirandi tiek draugų, kad visą gyvenimą gali keliauti į Pietų ir Šiaurės Ameriką, Rusiją, Australiją, Japoniją, Kiniją ir kt. Čia tampi viena šeima: geri rytinę kavą, pietauji, vakarieniauji, eini pasivaikščioti naktį, plauki kruiziniu laivu į Švediją,  važiuoji traukiniu į Helsinkį pasivaikščioti ir pačiaužyti lauko ledo arenoje skambant senoms geroms meilės dainoms, o būna ir taip, kad visą savaitgalį praleidi bibliotekoje be miego 48 h, nes šitas universitetas turi naktinį mokymosi kambarį. Keista, kai penktadienio ar šeštadienio naktį šis kambarys būna pilnas besimokančių studentų, kurie vienas kitam padeda, pataria, atneša kavos ar palydi naktipiečių į beprotiškai brangų McDonald‘ą ir kt. Čia surasti žmonės – aukso vertės. Išvažiuojant visi verkia ir liūdi, o tu giliai širdyje juos vadini my little brother arba dear drauge 🙂

Ką davė Erasmus?

Neįkainuojamą gyvenimišką patirtį, naują požiūrį ir daug naudingų žinių. Kritiškai pažvelgiau į studijas Lietuvoje, studentų ir dėstytojų požiūrį, save ir dar daug dalykų. Supratau, kad besimokant Lietuvoje mes labai sureikšminame įvertinimą už savo darbą, dažnai neįvertiname dėstytojo, pervertiname save. Taip, mes esame jauni maksimalistai, tikime, kad žinome labai daug ir turime neįkainuojamos patirties, tačiau mielieji kolegos, mes esame pradedantys specialistai ir mums dar reikia daug ir sunkiai mokytis. Sakydama mokytis, turiu omenyje, nuolatinį tobulėjimą SAVO pastangomis. Mielieji, nelaukite, kad universitetas ar dėstytojas Jums ant lėkštutės paduos sukramtytas „teisingas“ žinias, stenkitės patys kuo daugiau sužinoti, ieškoti, rašyti, skaityti, dalyvauti. Vertinkite vieni kitus ir tada tikrai Lietuvos akademinė bendruomenė padės išaugti stipriems komunikacijos specialistams. Žinoma, nenuvertinkite savęs, Jūs galite būti tikri šaunuoliai ir baigę studijas ar besimokydami galite būti jaunais specialistais, kurti savo žiniasklaidos organizacijas ar projektus, bet visad išlikite kritiški. Erasmus – tai puiki patirtis tau kaip studentui, jaunam specialistui ir žmogui. Asmeninis patarimas – net jei nenori mokytis svetur – bandyk savo laimę ir važiuok 🙂

Be bakalauro ir magistro VDU, Erasmus studijų Tamperės universitete, atliktos žurnalistinės praktikos ir naujo suvokimo apie mokslą ir žinias, prisipažinsiu, neturėčiau to, ką dabar turiu.  Nėra jokios krizės ar blogų universitetų, dėstytojų ar studentų yra tik blogas požiūris į viską, todėl nustokim viskuo skųstis ir kibkim į darbus! Kai daug dirbti atsiveria svajonių durys 🙂

Nuoširdžiai,

Simona

Mielai padėsiu ir atsakysiu į visus iškilusius klausimus visiems studentams, besiruošiantiems į Erasmus studijas University of Tampere ar kitur.


Reklama

  • Nieko
  • Ieva: Nerealiai! Šaunuoliai, tokie kūrybingi ir nuoširdūs krikšto tėveliai. Įsivaizduoju, kad šventė išties buvo nuostabi, jaudinanti ir nebanali.
  • Ugnė Andriejūnaitė: Nusipirkau "Viena diena" ir tikrai nepasigalėjau... Dabar viena iš mano mylimiausių knygų puošia mano lentyną!
  • Edita: O filmas!... FANTASTIŠKAS. Ir Dexteris, ir Ema - puikūs aktoriai, nuostabi vaidyba. Noriu knygos!!! Gal nenuvils?