Timutes's minds

… nufotografuokim žodžius?

Posted on: 2010/03/11

Po saulėtos ir pavasariu kvepiančios dienos…

norėtųsi pasiimti fotoaparatą ir eiti fotografuoti naktinio miesto. Bėk su saule, bėk su naktim, bėk su manim…

Bandyti rasti pavasarį šioje naktyje. Bandyti ieškoti vasaros ir žiemos pėdsakų. Sekti naktinius žmones ir fiksuoti jų akis. Žmonės sako, kad naktį mes tampame drąsesni… O gal tamsa paslepia mūsų baimes? Tada drąsiai kalbame, bent jau bandome… Tada drąsiai elgiamės, nes niekas nemato… o jei pamatys, nesupras, kad čia mes… Gal tik mūsų šešėlis… Kasnakt tai mano keista svajonė fotografuoti sapnus… Įmanoma? Kas rytą turėčiau po sapnų filmą. Įdomu, ką veikia žmogaus sąmonė ir pasąmonė… Naktis… Sapnai apie žmones, svajones…

Norėčiau, kad akimis nufotografuotus vaizdus galėtume parodyti kitiems, nes kartais būna taip, kad stovi 11 aukšte ir matai nerealią miesto panoramą. Spalvos, dangus, miestas, šviesos… Tu tik tylus stebėtojas… Žiūri į dangų, į miestą, bandai matyti save stikle, gatves ir fotografuoji akimis, o vaizdas keičiasi kas kelias sekundes. Kol saulė visiškai nusileido ir dangus nusidažė tamsa, pamačiau tiek spalvų tonų ir tokį skirtingą miestą. Keista, bet per 20 minučių tavo pasaulis gali pasikeisti. Miestas apsirengia naktinius marškinius, o kitai dienai pasiruošia – kitus drabužius. Kaip rengsitės šiandien? Kažin ar ši kompanija galėtų aprengti mano miestą rytoj vasariškai?

Šią akimirką labai norėčiau eiti fotografuoti miesto… užmiegančio… ir sulaukti kylančios saulės, pasakyti „labas rytas“ ir nufotografuoti visa tai. Užmigimas ir pabudimas – labai mistiški procesai… Nežinai kur išeini ir ką sapnuosi ar pabudęs prisiminsi savo sapnus… Hipnozė… Toks grožis aplink… Jis užburia…

Šiomis plytelėmis žengiau jau nesuskaičiuojamus tūkstančius žingsnių, o tik šiandien dėdama tuos pačius žingsnius ant tų pačių jau tūkstančius kartų mindytų plytelių pajutau, kad šitas jausmas man ypatingas ir man gera eiti šio miesto gatvėmis, mindyti šias plyteles ir jausti jausmus, šiltus ir ypatingus, tik gaila, kad tik šiandien įvertinau. Kol tai buvo kasdienybė – buvo neįdomu. O šiandien, tai vėl sena ir nauja…

Norisi nufotografuoti ir žmonių jausmus… ir žodžius… Youtube pilna vaizdus transliuojančių žodžių…

Norisi nufotografuos žodžius ir jausmus suprasti…

Pamatyti…

Pajusti…

Įvertinti…

Užfiksuoti…

Suprasti…

Nufotografuoti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


  • Ieva: Nerealiai! Šaunuoliai, tokie kūrybingi ir nuoširdūs krikšto tėveliai. Įsivaizduoju, kad šventė išties buvo nuostabi, jaudinanti ir nebanali.
  • Ugnė Andriejūnaitė: Nusipirkau "Viena diena" ir tikrai nepasigalėjau... Dabar viena iš mano mylimiausių knygų puošia mano lentyną!
  • Edita: O filmas!... FANTASTIŠKAS. Ir Dexteris, ir Ema - puikūs aktoriai, nuostabi vaidyba. Noriu knygos!!! Gal nenuvils?
%d bloggers like this: