Timutes's minds

Gyventi ir branginti gyvuosius

Posted on: 2010/11/01

Kartais rimties dienos reikalingos… Ne tik visų mirusiųjų diena mums primena, kad sustok, apsidairyk – gyvenimas lekia ir skuba, o tu jame sukiesi kaip maža pelė savo rately.

Eini kapinių keliukais ir matai kaip senyva moteris palinkusi dega žvakutę savo dviems palaidoms dukroms. Įdomu, kaip ji jaučiasi? Kas nutiko tuomet? Ir kodėl tėvai laidoja savo vaikus?

Gimimo metai 2010 ir mirties metai 2010 – kraupu matyti tokius skaičius ant vaikučio kapo. Gal visas ir visus norinčius daryti abortus vrtėtų nuvesti prie tokių kapų?

Kiekvienas tęstume begales tokių istorijų…

Mylimos mamos ir moters kapas papuoštas begale gelių ir žvakučių… Kasmet vis taip pat… Kažkada ir ji ir ją labai mylėjo čia ir dabar… O dabar skiria riba anapus…

Branginkime žmones kol jie gyvi ir kol mes patys gyvi.

Labanakt

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


  • Ieva: Nerealiai! Šaunuoliai, tokie kūrybingi ir nuoširdūs krikšto tėveliai. Įsivaizduoju, kad šventė išties buvo nuostabi, jaudinanti ir nebanali.
  • Ugnė Andriejūnaitė: Nusipirkau "Viena diena" ir tikrai nepasigalėjau... Dabar viena iš mano mylimiausių knygų puošia mano lentyną!
  • Edita: O filmas!... FANTASTIŠKAS. Ir Dexteris, ir Ema - puikūs aktoriai, nuostabi vaidyba. Noriu knygos!!! Gal nenuvils?
%d bloggers like this: