Timutes's minds

I am coming home for spring 2011

Posted on: 2011/03/13

Žiema rodos įkalina žemę, gėles, žemės gyvius, o kartu ir žmones. Neleidžia skleistis žiedams, dygti daigams, žaliuoti žolei. Žmogus eidamas tuo stebuklingu baltu puriu sniegu girdi magišką garsą trekšt, bet labai retai dievina šį garsą ir ilgisi žalios vejos, kuri kutena padus, jo akys ilgisi tų ryškių spalvų ir to jausmo… Kai užuodi pavasarį! Pagaliau įkvėpi pilna krūtine ir plaučius pripildai dar žvarboko, bet jau pavasarinio oro. Akis užmerki ir sukiesi aplink save… Tą akimirką gali įsivaizduoti, kad ir visa žemė sukasi aplink tave…

Pavasaris pripildo tavo svajones…

Jos tampo gyvos ir gajos… Naiviai tiki, kad kažkas kitas ar ponas Likimas jas pildo… Pavasarėjant žmonės patys save lengviau apgaudinėja…ir ups netyčia pildo savo svajones. Smagu… Pavasarinis lietus nuprausia veidą,kūną, rankas, tavo gatvę ir tavo miestą, šaligatvio plyteles, kuriomis dedi savo batais apautas pėdas ir neleidi sau pajusti pagrindo po kojomis. Bet gi pavasaris ir norisi skraidyti virš žemės… Lengvas tarsi pūkas ir vedinas svajų eini pavasario gatve link… Dar silpnas ir nedrąsus pavasarinis vėjas bando žaisti tavo plaukuose ir juos velti, kelti į orą, supinti, išpinti, atpinti, nuleisti ir vėl iš naujo kedenti… Nedrąsiai bet atkakliai žmonės vis labiau atmerkia akis, kelia jas aukštyn ir žvelgia į kitas nuo baltos vienumos pavargusias akis… Ryškėja gatvės, garsėja aidas ir žmonių balsai… Sustoji, bandai išgirsti už penkių žingsnių einančios merginos žodžius, skirtus telefoniniam pašnekovui, kuris jau šį pavasarį būtinai bus dabartistas ir kalbės smart telefonu. Smartfonizacija, komunikacija, facebookiškumas ir skubėjimas – privalomi šio pavasario atributai jei nori, kad apie tave kalbėtų kaip apie trend. Bet kaip visad skubėdamas žengi pro mylimos Gedo pr. parduotuvės duris ir sutinki stilingas ir madingas, jaunas ir nebe tokias jaunas moteris, kurioms dar visai nesenai buvo padovanotos visos Lietuvos ir Olandijos tulpės. Dieną jas teikė kolegos, o vakare mylimieji. Eini į kiną, o ten mažius, kokių keturių metų raiškiai sodriu balseliu skaito tai, kas parašyta ant lentelės. Dar vakar žengdama savo nei jaunu nei senu žingsniu Kauno senuoju grindiniu sugebėjau pakelti akis ir pamatyti dvi Kauno damas: šukuosenos, tvarkingi makiažai, kailiniai, primena pokario damas.

Kiek kartų susitiks šį pavasarį, kiek žmonių džiaugsis skirtingais dalykais, svajos apie skirtingus dalykus, juoksis dėl visai nereikšmingų detalių ir liūdės dėl lietaus, kiek jų daug apsikabins, pasibučiuos, susikibs už rankų ir keliaus pasitikti pavasario šilumos. Rodos tuoj tuoj visi pabus kaip ir šie žodžiai pagaliau bunda… Pasiilgo ir mūzos pavasario… Pasiilgo ir knygos žodžių, pasiilgo upės, žolės, juoko, vandens iš dangaus, įkvėpimo ir tyro to tikro gyvenimo džiaugsmo, kai jauti, kad iš tiesų esi… Kad tikrai eini ir jauti Nidos smėlį tarp pirštų, įrudusią odą, girdi ošimą Lietuvos jūros, jauti šurmulį mieste, įkvėpi to miesto oro ir skrendi pavasariu per gyvenimą. Welcome home my dear spring. I have been waitting for you.

Always with love,

Me

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


  • Ieva: Nerealiai! Šaunuoliai, tokie kūrybingi ir nuoširdūs krikšto tėveliai. Įsivaizduoju, kad šventė išties buvo nuostabi, jaudinanti ir nebanali.
  • Ugnė Andriejūnaitė: Nusipirkau "Viena diena" ir tikrai nepasigalėjau... Dabar viena iš mano mylimiausių knygų puošia mano lentyną!
  • Edita: O filmas!... FANTASTIŠKAS. Ir Dexteris, ir Ema - puikūs aktoriai, nuostabi vaidyba. Noriu knygos!!! Gal nenuvils?
%d bloggers like this: