Timutes's minds

Kartais sutinki žmogų, kurio niekad niekad nematei ir nepažinojai… Nors akyse radai tai, ko senai ieškojai. Kartais jauti, kad štai, dabar galime kurti stebuklus. Stebuklais gali vadinti jausmus, darbus, neapčiuopiamus ir apčiuopiamus … Fėjų burtai… Aukso dulkės… Tyla… Didelės svajonės gali virsti realybe ir tu net nepastebi kaip tau uždedama viena ar kita karūna. Stebuklai lengvai kuriasi su tais, kuriems tavo svajonės pakeliui.

Foto by Mantukas 🙂

Muzika padeda skrajoti

Kartais žmonės svajonėmis dalinasi per muziką… Kartais žmonės pameta svajones ir kiti žmonės bando jiems padėti jas rasti… Tame kelyje daug ko išmokstama… O muzika padeda mokytis… Skaitant muzika taip pat reikalinga… 🙂 Ji padeda žodžiams dar garsiau skambėti…

Ar jauti, kad mintyse skaitai dar garsiau, nes groja muzika?:)

Saldžios kavos svajonės

Tona, o gal ir daugiau išgertos kavos ne tik nuskandina kompiuterius, bet ir padeda susijungti dviejų žmonių svajonėms. Ar galima svajoti vieną svajonę dviese? Klausimas su daugeliu atsakymų arba be jų…  Viena vizija tampa tikrove…

Garsios svajonės

O nedrąsiai garsiai  ištarta svajonė gali greitai virsti realybe… Kodėl sakoma, kad svajoti reikia tyliai? Jei svajonę žadi sukurti vienas pats, tai tyliai ir svajok ir melsk visų svajonių dievų, kad netyčia kažkas susapnuotų tavo svajonę ir padėtų jai išsipildyti. Dalinkimės svajonėmis ir mintimis su kitais… Dviese kurti lengviau…

Garsas tyloje sklinda su aidu… Svajonės virsta realybe… Žodis – jau pirmas svajonės tapimas materija. Tavo ištartas žodis pasėja mintis kito žmogaus mintyse ir jis jas priima arba atmeta. O kas jei, jūsų svajonės sutampa? Jos virsta dideliais stebuklais, kuriais džiaugiaisi daugelis.

Nebijok svajoti

Svajoti reikia mokėti… O gal svajoti reikia nemokėti, o nebijoti? Nebijok svajonių, jos pildosi. Šiemet gavau atviruką, kuriame buvo parašyta – svajok, nes svajonės tikros.

Nebaisu svajones versti realybe… Bet tas jausmas, kai jos tampa tikros… Ar pameni, kada labai svajojai ir pagaliau tai tapo tikra? Buvo galima skristi be sparnų ir šokti aukščiau virš debesų.

Atrodo kasdien pagalvoji, kad jetau, kokia aš laiminga, kad mano gyvenime labai daug žmonių, bet tų artimiausių ir šilčiausių – taip pat labai daug. Šiandien norėjosi  tūkstančius kartų pasakyti: AČIŪ mielieji, kad esate kartu jau daugiau nei dešimt, penkis, keturis, vienerius, o kiti ir mažiau nei vienerius metus…bet aš net neabejoju, kad visi kartu būsim dar ateinančius dešimtmečius 🙂  Tik dėl jūsų esu  ir tik  su jumis galiu svajoti ir tikėti, kad rožiniai sapnai virsta realybe ir tu šventi rožinius rytus su saksofono muzika, kepi keksiukus vidury nakties ir gauni laiškus rožiniuose vokuose ar spalvotuose vokeliuose. Tik dabar suvoki kiek daug reiškia kelių valandų viešnagės Kaune, na, žinoma, nuvažiuoti, tik atsigerti kavos…  ar apkabinti draugės ir lėkti atgal į Vilnių …  važiuoti apkabinti mylimų žmonių… ar bereikia žodžių… kartais leki į tavo  miestą, kad ir bebūtum, nes ten liko tavo laimingos akimirkos ir tavo širdis…

Šiandien gavau tris CD, kuriuose mano draugystės dainos… Dabar kaip tik skamba ši:

Gera kalbėtis apie rugpjūčio žvaigždes, tylėti ir gerti arbatą, o kartais net kalbėti ištisas savaites… gvildenti tą pačią temą. Ak, ta draugystė…  Užaugom.. buvom maži vaikai, kartu plaukėm plaustais ir gaudėm varles, po to, kaip tu, miela drauge, sakei, buvo ir pirmos meilės ir visi kiti reikalai. O štai dabar kiekvienas gyvenimo žingsnis duoda vis daugiau, o džiaugiuosi tuo, kad esame kartu ir vis mūsų daugiau. Kaip greitai laikas bėga ir kaip dažnai nespėju visiems pasakyti – AČIŪ, kad esate.

Kartais gyvename šia akimirką ir neskubame į priekį ir nesižvalgome atgal. Kartais sustojame… Sumerkę kojas į ežerą ant lieptelio kalbame apie filosofijas ir džiaugiuosi, kad mes visi… Gera, kai darbas ar bendra veikla suveda žmones… Ir jie tampa tavo gerais draugais ar meile…

Ačiū už žodžius ir tylą, bendras ir atskiras svajones, šiltas akis ir apakabinimus, pasivaikščiojimus, važiavimus į tolimiausias pasaulio užkariavimo keliones, už šiltus ir mielus vakarus balkone su vynu ar arbata… ačiū už pasaulio krašto paieškas, už saulę ir lietų, už šiltą megztinį kai šalta ar apkabinimą kai skauda, už šypsenas ir nuoširdų džiaugsmą kai tavo gyvenime vyksta gėris, už palaikymą besąlygišką ir tikėjimą, o svarbiausia, AČIŪ, kad esat, tokie, kokie esate. Ačiū už draugystę… Kaip Salomėja kažkada rašė: draugystę savo tau kaip saulę, kaip šviesų spindulį nešu…

Nereikia man nešti nieko, nes jūs šviečiat kasdien.

Visad su meile ir apie meilę,

Simutė 🙂

Pats gražiausias vasaros mėnuo

Kartais žvaigždėtas rugpjūčio dangus slepia daug žmonių svajonių ir minčių. Jei kiekviena žvaigždė būtų mūsų norai ir svajonės, tai dangus būtų pilnas žvaigždžių, kurios vis įsižiebtų norui gimus ir sudegtų jam išsipildžius. Ar bijome svajoti ir norėti? Dažnai save tramdome… Neleidžiame skrieti svajonių keliais… Neleidžiame sau sapnuoti… Nors sapnuose tu kartais būni laimingas dainavo, berods, Mamontovas. Ech… Vakaras, tamsa ir naktis… padeda mums… galime pasislėpti už savęs, tamsos, bet su kiekviena svajone įsižiebia žvaigždė ir mus apnuogina. Apšviečia mus.. Nebijokime svajoti… nes tik svajojant svajonės pildosi, o išsipildžiusios svajonės vis primena, kad esame laimingi ir tikrai gyvename.

Žvaigždėtas rugpjūčio dangus – pats gražiausias. Stebėti žvaigždes galite tiesiog pernelyg nesistengiant… tik atsimerk ir atlošk galvą… matai? Nereikia ir teleskopų.

brėkšta rytas…

Kitas dieviškas reiškinys – kylanti saulė. Po žvaigždėtos nakties tu gali stebėti kaip dangus nusidažo rausvai ir tarsi iš rūkų pakyla saulė. Brr… šaltoka… bet vaizdas užburia. O tavo kūnas ir protas… nejaučia šalčio… tavo oda šiurpsta tik nuo reginio, kurį matai… tuomet atrodo tarsi ne savo akimis matai… sapnas sapne? Rūkas, rožinis dangus ir pagaliau skaisti saulė… Rytas… Labas rytas, mano mieste… Šiandien bundu su tavimi.. nors nė minutės nemiegojau… stebėjau žvaigždes… ir tamsius debesis… skaičiavau žmonių norus.. o dabar geriu ryto aistrą į save… rytas ypatingas metas… bunda ne tik gamta ir žmogus, atrodo, tu pats bundi lyg iš sielos gelmių. Pabandykime atsikelti kai dar tamsu ir pasitikti saulę. Jei ir mačiau, tai pamiršau, bet labai norėčiau pamatyti kylančią saulę virš jūros…

Kiek paprastų dalykų dar norėtume pamatyti… Pajausti… O skubame ir bėgame vis tolyn pamiršdami ir sau neleisdami…