Timutes's minds

Archive for the ‘about social media’ Category

Neanalizuokime šįkart kas ir kaip vykdoma FB įmonių puslapiuose… Nieko rimto šiandien. Tik trumpai apie Facebook konkursus.

Apievestuves.lt ir Fashion Gold rengtas konkursas sulaukė ne tik didelio dalyvių skaičiaus, bet ir Facebook interaction’ų. Bet ir ne apie tai šįkart.

Noriu pasidalinti video, kurį sukūrė konkurso dalyviai.

Va taip va, Facebook konkursą galite laimėti ir Jūs. Pajunkite visas social media platformas ir prizas, kad ir koks jis bebūtų, bus jūsų.  Ai, tiesa, nepamirškite, jo išplatinti savo draugams 🙂

Ar dar reikia kalbėti apie aktyvią fanų veiklą, motyvaciją, naudą, etc. 🙂

Reklama

15min.lt, Alfa.lt, TV3, ZIP FM ir Coffe inn statistinė savaitė Facebook’e. Skaičiuojam bendruomenės augimą, jos aktyvumą ir turinio generavimą. Kodėl šie brandai? Kol kas tai yra vieni stipriausių Facebook’o erdvės žaidėjų: jų auditorijos auga nenustodamos, fanai aktyviai veikia šioje erdvėje.  Teisybę pasakius, kai kurie jų yra įdomūs tik dėl to, kad yra konkurentai. Taigi, let’s start.

Veidaknyge.lt duomenimis

Anot, Veidaknyge.lt Facebook’o auditorijų augimo statistika tokia:

15min.lt per šią savaitę nuo 11 389 užaugino auditoriją iki 12.740 gerbėjų. Skirtumas yra 1351 draugas Facebook’e. Veidaknyge.lt rodo +1268. Matyt vėluoja tik diena kita.

Alfa.lt +543, o iš viso jie turi 4.892 gerbėjus.

TV3 +549, o viso jie turi 8.407 gerbėjus.

ZIP FM +438, viso 12.185 gerbėjus.

Coffe inn +345, viso 11.120 gerbėjas.

Nepamirškite, kad Veidaknygės duomenys vėluoja. Šią savaitę sekiau tik 15min.lt augimą, bet nuo kitos pateiksiu ir visų kitų realų fanų augimą.

Apie aktyvumą diagramomis

Pirmiausia, įrašų skaičius per savaitę. Įrašais vadiname organizacijų sukurtą turinį.

Taigi, man kaip visų fanui Facebooke, šią savaitę vidutiniškai per dieną atėjo 13 įrašų. 15min.lt per dieną 2-3, Alfa.lt ir TV3, 1-2, ZIP FM -1, Coffe inn – 1. Didžiausi creative producer’iai yra 15min.lt, Alfa.lt ir TV3.

O ką Facebook’o draugai veikia šių brandų socialinėje erdvėje?

Jie yra tik pasyvūs stebėtojai? Reaguoja į organizacijų pateikiamą turinį? O gal patys kuria jį? Apie viską iš pradžių. Visos, išskyrus TV3, organizacjos Facebook’o wall’ą laiko atrakintą ir draugai gali skelbti turinį ant jos. Taigi, kokia tokio aktyvumo statistika?

15min.lt skelbtas foto konkursas sulaukė didelio dėmesio, todėl Facebook’o draugai aktyviai kėlė savo nuotraukas ant wall’o. Coffe inn draugai ant wall’o nepamiršta parašyti, kad ateina pirkti kavos ar sukūrė naują trafaretą kavai, o ZIP FM – kelia klausimus apie trikdžius.

Trumpai apie “Like it“:

Šią savaitę daugiausiai fanai mėgo 15min.lt turinį, o mažiausiai – Alfos.lt. Mieli Facebook’o draugai, jūs šią savaitę esate labai aktyvūs. Šaunuoliai.

Kiek komentarų parašėte?

15min.lt ir TV3 Facebook’o draugai šią savaitę parašė daugiausiai komentarų.

Trumpai apie turinį

Taigi, Facebook’o turiniu vadiname lentelėje išvardintuosius. Coffe inn ir 15min.lt labiausiai stengiasi kurdami turinį, nes pavyzdžiui, TV3 Facebook’e tik deda anonsus apie filmus, laidas ir kt. Iš tiesų dar kartą pasikartosiu, tokia Facebook’o ir TV jungtis – super. Vakar stebėjau kas vyko TV3 Facebook’e per Chorų karų tiesioginę transliaciją. Šauniai Facebook’as veikia kaip nuomonių lenta ir fano, kaip “Look at me, I am creative producer“  junginys. Po kiekvieno miesto pasirodymo pasipildavo fanų, būtent iš to miesto komentarai. Teisybę pasakius, tikėjausi didesnio aktyvumo, bet yra kaip yra. TV ir Facebook’as puikiai gali bendrauti su savo auditorija vienu metu. Tačiau ar tik anonsuoti laidas, filmus ir serealus užtenka? Fanams dar nenuobodu? Gal vertėtų pamąstyti apie įvairesnį turinį. Alfa.lt ir toliau postina straipsnius ir pagal juos kuria klausimus savo auditorijai. Klausimų-atsakymų šou jau pabodo. Gal ką nors naujo? ZIP FM – šaunuoliai: laidų fragmentai, klausytojų sukurtas turinys, foto ir konkursai. Tačiau labiausiai norisi pagirti Cofe inn ir 15min.lt, nes jų turinys – įvairiausias. Jie rengia konkursus. Kalbant apie juos, vertėtų išskirti dvi rūšis: kai Facebook’o draugas turi atsakyti į klausimą ir kitas – kai turi sukurti, pavyzdžiui, Coffe inn konkursas ir 15min.lt foto konkursas. Coffeinčikai pristatinėja ir naują meniu, o 15min.lt šią savaitę įdomiausia: Akcija išgelbėk 15min.lt kalėdinę eglutę.

Alfa.lt, 15min.lt ir TV3 yra pagrindiniai trys žaidėjai social media žaidimo aikštelėje. Konkrečiai šiandien noriu apžvelgti jų veiklą Facebook’e. Kiti žaidėjai, tokie kaip Balsas.lt (gerbėjų – 621), Delfi.lt (142 gerbėjai), Delfi.TV (467 gerbėjai), o LNK pavyko rasti tik 65 gerbėjų grupę – kol kas yra abejingesni social mediai. Bet matyt tai tik laiko klausimas. LRT (2.127 gerbėjai) nors ir labai auditorijos neaugina, bet stengaisi generuoti turinį. Smulkesnes media orgnizacijas palikime kitiems kartams. Tad trumpai apie viską.

Ką media kanalai transliuoja per Facebook?

TV3 sveikintina iniciatyva – realiu laiku bendraujama su skaitytojais, kurie žiūri, pavyzdžiui, “Nusivylusias namų šeiminkes“ ir “sėdi“ Facebook’e. Šaunuoliai.

Įrašas sulaukė 62 “I like it“ ir 31 komentaro. Žiūrim TV ir sekam naujienas Facebook’e. Smagu. Kuo daugiau veiklos, tuo geriau. www.15min.lt ir organizacijos Facebook’as taip pat draugauja. Praneša žinias apie tiesioginę konferenciją. Taigi pavyzdys visiems, kaip galima su Facebook bendruomenėmis draugauti čia ir dabar.

15min.lt ir Alfa.lt Facebook sienų (wall) nerakina, TV3 rodo savo ir bendruomenės įrašus atskirai. Kodėl reikia bijoti skaitytojų nuomonės ar žinutės? Šventiniu laikotarpiu jie sveikino savo mylimas žiniasklaidos organizacijas, o pavyzdžiui, 15min.lt fanai pasidalina žiniomis apie sugadintą žalią žmogeliuką. Smagu kai išlaikoma daugiafunkcinė komunikacija ir ne tik media kanalas kuria turinį. Facebook’e susitinka media organizacija, jos produktai, adaptuotas turinys Facebookui ir organizacijai neabejinga bendruomenė.

Kuo daugiau fanų tuo geriau?

15min.lt 11.753 gerbėjų

TV3 8.093 gerbėjų

Alfa.lt 4.561 gerbėjų

Kas dieną patikrinus Veidaknyge.lt, gali matyti pokyčius, nors ir vėluojančius. Praėjusios savaitės statistika tokia: TV3 +672, Alfa.lt +511, 15min.lt +149. Mėnesio pokytis: TV3 +2215, 15min.lt – 1297, Alfa.lt +848. Kitą savaitę lauksim naujų duomenų.

Bet bendruomenės auginimas vien tik dėl skaičiaus yra greičiau sportinis interesas. Įdomu, kas šioms media organizacijoms svarbiau – skaičius ar auditorijos aktyvumas? Paskelbus konkursą, kuriame reikia atsakyti į klausimą per kelias minutes sulaukiama daugiau 40 bendruomenės narių atsakymų, pavyzdžiui, 15min.lt konkursuose dažniausiai dalyvauja apie 70 fanų. Konkursai veikia greitai ir neskausmingai. Dovanos visus vilioja. Bet bendruomenių nariai nepamiršta išreikšti savo nuomonės po pateikiamu turiniu, parodo, kad jiems tai yra artima su „I like it“. Kas naujo ir įdomaus? Bendruomenė pradeda bendrauti! Fanai kalbasi vieni su kitais, pavyzdžiui, 15min.lt konkursas: Kas norite nusivesti draugą į kiną? 🙂 – fanai bendrauja vieni su kitais, kviečia į kiną, nors vieni kitų ir nepažįsta. Be to, jie kartu gelbsti savo ir 15min.lt kalėdines eglutes, sodina vieni pas kitus ir kt.

Šaunuoliai. Facebook’o bendruomenė juda iš on line į real life. Gal sulauksime ir žiniasklaidos organizacijų iniciatyvos ir jie padės šiam procesui. Kažkas jau girdisi, tad laukiam!

Metų pradžios statistika (2009 01 01 – 13)

Alfa.lt nustojo Facebook ‘ą naudoti kaip antrą portalą ir pagaliau pradėjo atrinkti žinutes būtent šiam media kanalui. Šaunuoliai. Alfa, gal sureagavot į Komunikacijos Facebook‘e naujieną? TV3 jau nuo pat pradžių adaptuoja žinutes Facebook’ui, o 15min irgi stengiasi, tikėkimės nepersistengia.

Sausa statistika: skaičiuojam Facebook įrašus, fanų veiklą ant page wall’ų, Like it ir komentarus. Visi duomenys lentelėje.

Taigi, per 13 dienų organizacijos savo Facebook’o puslapiuose pateikė skirtingą skaičių žinių. Vidutiniškai 7 žinios per dieną iš visų trijų. 15min.lt per dieną paskelbė vidutiniškai po vieną žinutę, Alfa.lt – 3, o TV3 – 2. Tačiau suskaičiavus atskirai matyti, kad 15min.lt aptariamas dienas pateikdavo po 1-2 žinutes, o Alfa.lt ir TV3 po 3-4. Organizacijų aktyvumas skiriasi, tačiau bendruomenių aktyvumas 15min.lt ir Alfa.lt skiriasi nežymiai. Vienareikšmiškai, TV3 pirmauja komentarų skaičiumi, o Alfa.lt sulaukė ir tokių įrašų, kurie nesulaukė jokio bendruomenės dėmesio.

Kol kas tik skatistika, o kitą kartą bus ir turinio komentarai. Taigi, nuo šiandien kiekvieną savaitę mini “ataskaitos“ iš Facebook žaidimo aikštelės.  Kas žino gal ir aktyvių narių padaugės.

Transnational culture is a direct outcome of the internationalization of production and accumulation promoted through standardized development models and cultural forms.[1] Supermarkets, shopping moles, credit cards, Hollywood production and other American dreams give us the feeling of being at home. You do not need to change the place, e. g. if you are Lithuanian you can buy H&M, read Vogue, watch The sex and the city, listen to the American idols, etc. Globalization era gave us global opportunities to buy, to get, to watch, to eat, etc. These actions are consumption. So, one of the main point of globalization is to create transnational needs and to sell them. The role of media and advertising, consumerism also increases in the era of globalization.  What is new? The market is not local anymore. It is semi open and you can sell for any consumer in the entire world.  However, diverse of cultures could make this process very difficult. Globalization is integrating not just trade, investment and financial markets. It is also integrating consumer markets. Economically, there is fierce competition to sell to consumers worldwide, with increasingly aggressive advertising.[2]

Now we are going to discuss about the transnational advertising culture. The aim is to find out how transnational advertising works and what process it is. Case analysis method is content analysis. The object of the case analysis is images of the Head & Shoulders transnational advertising. Issues:  sometimes advertisers can not to create the one valuable image and to sell it worldwide

How to sell the dream?

‘To sell the dream’ is the most important thing in global marketing. Why the dream? Transnational organizations are playing with consumer’s the ‘watching’, ‘dreaming’, ‘buying’ game. Firstly, they want us to see the product, after to dream about it and, finally, to buy it. If the organization has the aim to sell it worldwide it must think about transnational advertising. How to sell American dream for Europeans or Asians? How to sell American Barbie to Japanese or Taiwan girl? How to sell the Japanese watermelon for 100 $ for American tourist? These questions could be answered – to make it valuable. How? The best way to do this is to create the valuable image and to addict consumer with it.

Nowadays joy and happiness are perfumes and love, caring and hope are cosmetics[3] for the most of women in all over the world, e. g. let’s look at slogans: ‘Because I’m worth it’ (L’Oréal’s), ‘adding beauty to care’ (Nivea), ‘Maybe she’s born with it. Maybe it’s Maybelline’, etc. Moreover, have a look at the names of fragrances, e. g. DKNY ‘Be Delicious’, ‘Miss Dior Cherie’, etc. Companies are selling not production, but the feeling of being delicious, worth it, adding beauty, etc. Companies are not selling just mascara, eye shadows or perfume.  They are creating images of consumption, which gives us values. How it works? “MTV, Western news and movie channels, and other Western media influences spreading across Asia. The cultural heritage of these countries is being threatened by trans border data flow, media images moving across national borders thanks to new electronic forms of media delivery. People are told they need products they never “realized” they required. They are told via media that Western styles and habits may be better or more desirable than their own traditions and customs. Young people in particular now grow up with stronger ties to New York and Los Angeles than their own capitals and families”.[4] Media is strong power to spread the message for consumers about production and services they never realized they required. If it is valuable and worth full consumers will buy it. What to do if it is the new product in the global market? How to make people want it? The answer is to create values.

Creating transnational values

To create transnational values the ‘economy’-‘culture’-‘media’ model should be used. Firstly, the main aim of economic side is to show us ‘Culture of Addiction’ and after to sell the addiction to us (consumers). Social media is great example of this: Facebook – it is new, fashionable, it makes us happy and gives opportunity to participate, we all can succeed, get the value and satisfaction, etc. It is global and lots of consumers are addicted with it. How it happened? They made transnational values: communication and participation effect are the main values and addiction. It gives strong feeling of being successful for consumer and makes him happy. He does not need to get out from the comfortable home (his place) to be succeeding. He needs only to log in on Facebook and to participate. What we need more? It takes 50 years for radio to reach 50 million users, TV – 13 years, internet – 4, IPod – 3 and Facebook less than 9 months to reach more than 100 million users. Congratulations for Facebook team – they really know what worldwide consumer needs. Is it revolution of the globalization? Does it really work worldwide? Let’s think why Facebook has more 70 languages? It is adaptation for each culture. What about advertising on Facebook? It is even more global than in ‘old media’. Social media gives real time, target of global consumers, creates values and gives participation for both – consumer and seller. However there are lots of opinions about it, but for the most of companies it works. So, the movement is toward grabbing attention and creating a desire for things that people never knew was needed. It also is about using the media to homogenize culture. MTV is another example. Here we have entertainment programming which doubles as a continuous commercial for music CDs, clothing lines, talk shows involving music personalities, and a variety of other marketing ploys.[5] Cultural programming using human technologies and media have strong power to sell.

Do we really sell transnational values?

Can we say that culture in the transnational advertising is the main point? Why? Organizations are selling products for consumers, which are from different cultures. So, if they want to sell the product they should sell the culture. How it works we are going to discuss in the other part of this topic. Do we have worldwide culture? Maybe Coca Cola could say ‘yes, we have worldwide drinking culture’ and Mc Donald’s –‘eating culture’, but what about the rest of companies? Consumer culture and identity helps advertisers to sell. Why? Let’s take an example, advertising of skin-lightening products persuades the African women to be ashamed of their own color and try to be white[6]. So, their racial identity is one of the most powerful weapons available for safeguarding their human identity. It works the same with hair straightener. “Dear, curly girl, companies are selling image of you with straight hair” – about it you were dreaming so long and now your dream can became the truth. Is it not the dream selling? So, culture and images are very important.

Economy, culture and images should have a channel to reach the global consumer. Media has very strong power. Even new media is more global and organizations can send message via it worldwide. “The new global culture is the expression of deterritorialisation and a borderless world. Operating through the logic of late capitalism, it can be seen as the creation of powerful media empires and transnational companies with a culture of consumption or the capitalist agenda as one of the primary signifiers of the era of globalization.”[7] There are any boundaries, place and time regulations for culture of consumption to reach consumers worldwide via semi open new media. “Designing a global advertising message enables to maximize audience reach among different peoples with diverse cultures. The problem is that homogenized or broad appeal message often fail to consider the impact on local cultures. Transnational advertising promotes consumer demand for Western products and lifestyles, regardless of the real-life needs and wants of local culture. The issue becomes especially problematic when product being advertised is hazardous or inappropriate for local consumption.”[8] However, “on the social side local and national boundaries are breaking down in the setting of social standards and aspirations in consumption. Market research identifies “global elites” and “global middle classes” who follow the same consumption styles, showing preferences for “global brands”. There are the “global teens” — some 270 million 15—to 18-year-olds in 40 countries — inhabiting a “global space”, a single pop-culture world, soaking up the same videos and music and providing a huge market for designer running shoes, t-shirts and jeans.”[9]

How media works?

How media is used in this process of selling worldwide? “The term media imperialism is closely associated with homogenization of culture. Traditional discussions concerning media imperialism are usually related to one country’s ability to export and influence another country through its media products and services. Transnational products typically showcase products such as soap, cosmetics, tobacco, processed foods, and drinks – items far removed from the basic and unfilled needs for clothing, housing, and food. Transnational advertising is perceived to be a threat to developing countries because it is culturally laden and has the potential to influence social values and economics priorities”.[10]

As far as we can see, transnational advertising could be the system of:

  • Creating the valuable cultural image for consumers.
  • Addicting consumers with that image trough the media.
  • Selling that cultural image (to make consumer buy your item).

How to create transnational value for a global consumer? Is it enough to create the international image? Can we sell ‘Christmas’ as a value, like Coco Cola does?

To sum up,transnational advertising could be called as cultural programming. Advertisers are coding cultural images to addict us with the item. Item is transformed to the valuable image. All these ideas and cultural programming is done via media. Especially, new media is semi open platform for advertising. Place and time are not the issue for transnational advertising now. Images and culture can reach the consumer through the media every single second. Global consumer is the target of culture and culture is the image of the selling dream – item. The main point of transnational advertising is to create values and addict people to valuable image.

Once again it is proved – think globally, act locally.


[1] Noreene Janus, Cloning the Consumer Culture, via interet: http://www.medialit.org/reading_room/article219.html

[2] The United Nations Development Program’s 1998 Human Development Report,via internet: http://www.globalissues.org/article/160/media-and-advertising

[3]John Kavanaugh, Idols of the Marketplace, via Internet: http://www.medialit.org/reading_room/article218.html

[4] Anup Shah, Media and Advertising: via Internet: http://www.globalissues.org/article/160/media-and-advertising

[5] Anup Shah, Media and Advertising: via Internet: http://www.globalissues.org/article/160/media-and-advertising

[6]The example is taken  Noreene Janus, Cloning the Consumer Culture, via interet: http://www.medialit.org/reading_room/article219.html

[7] Sangeeta Rao , “Other“wise?: The Selling of Global Cultural Difference: via Internet: http://www.proxsa.org/resources/sanskriti/vol7/srao.html

[8]Richard A. Gerson: The transnational Media corporation – Global Messages and Free Competition. 1996.

[9] Anup Shah, Media and Advertising: via Internet: http://www.globalissues.org/article/160/media-and-advertising

[10]Richard A. Gerson: The transnational Media corporation – Global Messages and Free Competition. 1996.

Social media is like American dream where anyone capable of it has the chance to succeed.

People care about: language barriers, digital divide, media literacy, insufficient personal competencies, subjective truths and personal agendas.

Social networks gave us opportunity to become a creators and producers in virtual space in collective force.

The social media sites maintain open and participatory knowledge creation and content production, the system seems to rely on the people’s will to give or to aim at the successful exchange of whatever is at hand.

The successful sites have both – the content and people, but unfortunately, when the culture of the community perhaps does not suit the visitor (consumer) or the available networks seem to be too remote, the site will lose the user. People participate when they perceive that the participation has some value for them, e. g. gifts. The term ‘lurkers’, though, makes one wonder whether, at least in some situations, people await sort of effort from others in return.

Semi-open social media

Losing the control of copyright if the content is used and reused all over the media field. But the open policy is maybe even more problematic for the commercial media, music and movie industry that the public broadcasting companies.

The private public life

One of the biggest issues during the coming decade will be privacy. All social media is constructed to represent you: blogs, comments, yours list of friends, books or other interest, etc. ‘talking’ about you. Social media is your life’s mirror. The age of social media is a wet dream for stalkers. Suddenly, there is no need to keep someone tracking what we do and who we are, since we do it ourselves while documenting our own lives online. How to do this optimal?

  • Do it yourself – monitoring
  • Linkability
  • Snowball effect
  • Viral marketing

The interesting question is whether something unique vanishes during the commercialization: the original idea of the community, the spirit, the social cohesion.

The new media ecosystem

In principal, the new ways to collaborate with the former audience could give a positive turn to the development of journalism. But there is a danger that journalism is forgotten in this transformation proess. The ecosystem is also different in technological terms. When earlier everything was supposed to be managed on one’s web site, the social media has cracked this down. In the open media model, content is a stream that flows from place to place and that can be stitched to multiple places with major or minor changes by the people who have something to say on the issue. The question is not only how much one is ready to risk when letting the content loose, but how smart the team is to construct effective end-results from the available external source to keep the audience, and themselves, awake.

The industry is ready and able to adopt the tools that not just encourage, but are based on the culture of participation.

Social media ir kitos socialinės medijos valdo mūsų gyvenimą. Visai nesenai teko pasigilinti į human technologies ir priverstinai susimąstyti apie viską, kas dedasi su mumis, informacinės visuomenės gyventojais. Ar pajėgiame pasiimti viską, kas mums sukuriama? Ar tikrai naudojamės visomis e paslaugomis? Ar žmonės vis dar sugeba normaliai komunikuoti? Net baisu vartoti žodį – bendrauti. Komunikacija – naujasis fenomenas?

Online vs. realybė

Džiaugiuosi dar visai nesenai man pačiai adresuota fraze: “Žinai, tu tokia pati kaip ir online”. Čia buvo didžiausias komplimentas, nes žmogų suradau facebook platybėse darbo reikalais. Po kelių mėnesių bendravimo online teko vėl tais pačiais darbo reikalais susitikti gyvai. Ir ką? Žmogus matyt tikėjosi pilkos pelytės, kuri nė žodžio nesuregs, o gal ir ko kito, bet pažino tokį pat žmogų. Keista, visi juk žinome, kad online kuriame patys save, jau šimtus kartų visi kalbėjo apie tai, kad didžiausias nevykėlis internete tampa žavinguoju princu, o valdinga bosė – miegančiąja gražuole. Kiekvienas cyber erdvėje galime susikurti save, pradedant išvaizda, o baigiant kalbos maniera ar rožiniu gyvenimo paveiksliuku. Bet visa tai greitai laikina ir gali sprogti kaip muilo burbulas jei perkelsi į realybę. Tad kodėl mes jaučiamės tokie saugūs ir kuriame „save“ kitokį? Atsakyti į šį klausimą palieku galimybę kiekvienam iš Jūsų ir dėdės Froido pasekėjams ar psichologijos studentams, kurių žinios sensta kasdien, o jie dar net diplomo neturi. Tik spėk gyventi. Bet man įdomu – kodėl mes tokie saugūs internete kurdami save? Kuriame, fantazuojame, vaidiname ir t. t. Mums puikiai sekasi. Vadinasi, nenorime niekad perkelti savęs iš online? Juk jei perkelsime, teks vaidinti toliau, o ar sugebėtume? Vakar dar vienas internetinis draugas pasidalino mintimis, kad žmonės nebemoka bendrauti realybėje, jei pirmasis jų susitikimas įvyko online. Gal tikrai, geriausia ateiti į pasimatymą ir atsinešti laptopus, įsijungti skype arba facebook, na blogiausiu atveju dar yra telefonas. Bendrauti sms žinutėmis juk skatina ir visi mobiliojo ryšio operatoriai. Taigi, social networks ir mobilieji dievai komunikaciją daro fenomenu? O gal bendravimą realybėje realiu laiku jau galiu vadinti fenomenu? Dar vienas rimto dėdės teiginys – video žaidimai – komunikacija. Ar Jūs apie tai pagalvojote? Aš niekada. Keista. Taigi, human technologies valdo mus ir ne Tu, mielas drauge, facebooke turi profilį, o facebookas turi profilį apie tave. Būk atsargus, nes ir net darbdaviai jau šiais laikais tave tikrina ne per google, o per facebooką. Ask google gal jau pakeiskime ask facebook? Kodėl gi ne? Aš pati nebesistebiu, nes „talentų“ arba „reikalingų“ žmonių pati ieškau pirmiausia facebooke. Tad būkime atsargūs – kiekvienas žodis, veiksmas ir I like it yra stebimas ir niekada nežinai kada tai tau pakenks ar padės. Naujienų srautas šiandien man parodė, kad viena geidžiamiausių mano darboviečių net darbo poziciją siūlo per facebook.

Aš, kitas Aš ir kitų Aš

Kiekvienas turime daug kaukių ir jas dedamės skirtingomis situacijomis. Apie tai skaitykime psichologijos vadovėliuose ar mokslo populiarinimo straipsniuose, diskutuokime iki ginčų, bet niekad neprieisime vienos išvados. O patys prieš save ar esame su kauke? Veidrodyje ar visad atpažįstate save? Pati po dviejų mėnesių jame pamačiau kitą žmogų, nors kiti tai jau matė ir anksčiau. Bet svarbiausias suvokimas – ką pats matai. O ką apie mus sako mūsų facebook profilis? Tai viešas tavo gyvenimo atspindys, o kitiems ir kasdienybė. Kiek iš mūsų rytą pradeda kavos puodeliu ir facebook naujienomis, o ne laikraščiais ar online media portalų naujienomis. Asmeniniai žmonių įvykiai tapo svarbesni už visuomeninius, tad ką jau kalbėti apie globalius? Atsargiai rašyk viską – nes iš ryto tavo bosas, dėstytojas, o gal ir tu pats apie kitus paskaitysi tai, ko galbūt nelabai ir norėtum žinoti. Atlikus žmonių profilių analizę sužinotume labai daug. Mielieji studentai, čia Jūsų didis šansas. Ką apie mus sako? Nurodo muzikos stilių, interesus, bendravimo stilių ir net nemanau ar verta tęsti šį sąrašą, nes čia ir dabar apie kiekvieną, įskaitant ir tave patį galima sužinoti viską. Tad dar vienas šansas sukurti save tokį, kokį nori, kad tave matytų kiti. Dėkui vienai dėstytojai, per jos paskaitą išmokau, o gal prisiminiau, bet ilgam įsidėjau į galvą, kad yra trys AŠ:

1. Koks noriu atrodyti kitiems

2. Koks esu iš tiesų

3. Kokį mato kiti

Identiteto skilimas. Gal būtų lengviau jei visas gyvenimas būtų online ir tada jau sakytume, kad valdome procesus. Et, bent man čia viskas panašu į sapnus. To, ko negalime pasiekti, pasakyti, padaryti ir t. t. tikrovėje – sapnuojame ir viskas tampa įmanoma. Jaučiame tą palaimą – valio, bent sapne viską padariau. Online gali veikti tarsi sapne – kurti, daryti, sakyti ir nebijoti, nes blogiausia kas gali įvykti – kažkas paspaus Dislike arba ignoruos. Bet tai ne taip skaudu, nes tikrovė gali sužeisti skaudžiau.

Socialumas – informacinės visuomenės stiprybė ar silpnybė?

Komunikacija vs. bendravimas.

Kas Aš?


Reklama

  • Nieko
  • Ieva: Nerealiai! Šaunuoliai, tokie kūrybingi ir nuoširdūs krikšto tėveliai. Įsivaizduoju, kad šventė išties buvo nuostabi, jaudinanti ir nebanali.
  • Ugnė Andriejūnaitė: Nusipirkau "Viena diena" ir tikrai nepasigalėjau... Dabar viena iš mano mylimiausių knygų puošia mano lentyną!
  • Edita: O filmas!... FANTASTIŠKAS. Ir Dexteris, ir Ema - puikūs aktoriai, nuostabi vaidyba. Noriu knygos!!! Gal nenuvils?